Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia ne tik estetines problemas, tokias kaip karpos, – kai kurie jo tipai sukelia vėžį, sako Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos generalinė sekretorė, medicinos mokslų daktarė Žana Bumbulienė. „Nereikia galvoti, kad ŽPV sukelia tik gimdos kaklelio vėžį. Jis lemia daug vėžio rūšių, pavyzdžiui, išangės, išorinių lytinių organų, gerklų“, – pabrėžia ji.
Medikės teigimu, šiuo virusu užsikrečia beveik visi žmonės, nes jis yra visur, tik dažniausiai organizmas sugeba su juo susidoroti. Tačiau dešimtadaliui žmonių ŽPV lieka organizme ir, išbuvęs ten ilgai, gali sukelti pokyčių.
– Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia karpas ant pėdų, rankų ar veido odos. Apie 40 ŽPV rūšių pažeidžia lytinius organus. Daugelis sukelia paprastas karpas, o kai kurie tipai – gimdos kaklelio vėžį. Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet šios rūšies vėžys nustatomas daugiau nei 500 moterų.
– ŽPV veikia gleivinę, odą, o jo tipų labai daug. Daugiau nei 200 tipų žmogui sukelia kažkokius pokyčius. Tačiau ŽPV skirstomi į mažos rizikos, didelės rizikos ir neaiškios rizikos. Yra 15 didelės rizikos ŽPV tipų, kurie gali lemti tam tikrus pokyčius, bet ne visi jie veikia vienodai. Vieni yra labiau paplitę, kiti – mažiau. Vėžį sukelia būtent didelės rizikos ŽPV – lėtinė ŽPV infekcija. Kitaip sakant, užsikrečia beveik visi žmonės, bet 90 proc. atvejų organizmas su virusu susidoroja. 10 proc. žmonių jis pasilieka ir, jei organizme būna ilgai, gali sukelti pokyčių. Mažos rizikos ŽPV sukelia genitalijų karpas. Tai labai nemaloni infekcija, dažniausiai neturinti jokio ryšio su gimdos kaklelio vėžiu.
– ŽPV pavojingas tuo, kad gali sukelti vėžinius susirgimus?
– Nereikia galvoti, kad ŽPV sukelia tik gimdos kaklelio vėžį. Jis lemia daug vėžio rūšių, pavyzdžiui, išangės, išorinių lytinių organų. Dėmesys į gimdos kaklelį buvo atkreiptas dėl to, kad jo vėžys pasaulyje labai paplitęs.
– Kartais nemalonu sveikinantis jausti karpomis nusėtą odą arba sveikinantis pasibučiuoti. Kaip plinta ŽPV?
– Kad virusas plistų, užtenka odos kontakto su oda. Nebūtinai turi įvykti lytinis aktas. Kita sąlyga – sveiko žmogaus gleivinėje arba odoje turi būti mikropažeidimų. ŽPV užkrečiama, kai virusas patenka į pamatinį sluoksnį. Pavyzdžiui, lytinių santykių metu susidaro mikrotraumos, tada virusas gali nueiti į gilesnį sluoksnį ir užkrėsti. Kitaip sakant, jei gleivinė bus visiškai sveika, virusas atsimuš, nenueis giliau ir neužkrės. Todėl, sergant kažkokiomis kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, tikimybė užsikrėsti daug didesnė.
Bučiuojantis taip pat galima užsikrėsti, todėl kalbama apie gerklų vėžį. JAV net manoma, kad, paplitus imunizacijai ir paskiepijus daug moterų, išlįs kita problema – vyrų gerklų vėžys, sukeliamas to paties viruso.
– Garsus aktorius Michaelas Douglasas, sirgęs gerklų vėžiu, yra sakęs, kad jo ligą sukėlė būtent ŽPV. Tad kaip galėtume saugotis? Viena pagrindinių profilaktikos priemonių – lankytis pas moterų ligų gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus. Kita – skiepai. Skiepų kalendoriuje buvo numatyta ir nemokama mergaičių vakcinacija, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Planai tai daryti buvo dar 2012 m.
– Tais metais kaip tik baigėsi tokio amžiaus mergaičių skiepijimas nuo hepatito. Tai reiškia, kad turėjo būti finansinių galimybių 12 metų mergaites pradėti skiepyti ŽPV skiepais. Paskui planai buvo perkelti į 2014 m., dabar kalbama apie 2015 m. Skiepai iš tikrųjų labai reikalingi. Tik anksčiau buvo kalbėta, kad, norint visiškai apsaugoti, reikalingos trys skiepų dozės, o pasirodė, kad 9–14 metų mergaičių imuninis atsakas toks geras, jog užtenka dviejų skiepų. Vadinasi, kaina krinta trečdaliu.
– Ar statistika patvirtina skiepų naudą? Kitos šalys jau turi apibendrinimus?
– Skiepijama jau 10 metų, bet, kad būtų galima kalbėti apie vėžį, laiko reikia daugiau. Tačiau karpos išnyksta pakankamai greitai. Australai pirmi pabrėžė, kad, pradėjus mergaites skiepyti ir nuo gimdos kaklelio vėžio, ir nuo karpų, labai sumažėjo karpų paplitimas ne tik tarp jaunų mergaičių, bet ir tarp jų amžiaus berniukų bei 20–30 metų vyrų. Rezultatai labai džiugina.
– Kokio amžiaus mergaites, merginas ar moteris patariama skiepyti?
– Skiepų indikacijose parašyta, kad skiepijama nuo 9 metų. O viršutinė amžiaus riba nenurodoma. Kitaip tariant, galima skiepytis ir 25, ir 50 metų.
– Visada atsiranda žmonių, skiepus vertinančių skeptiškai.
– Lietuvoje skiepijama jau aštuonerius metus. Tačiau kai matai 28 metų moterį, sergančią gimdos kaklelio vėžiu, o ji sako, kad apie skiepus nieko negirdėjo, skepticizmas išnyksta. Jei ji būtų buvusi paskiepyta, vėžiu susirgusi nebūtų. Todėl medikai turi apie tai kalbėti. Žinoma, renkasi pats žmogus, bet jei jis gaus visą informaciją, paskui nebeturės teisės nieko kaltinti. Juo labiau kad tai vienintelis ginekologinis vėžys, kurio galima išvengti.
Kaip mums būna gėda per visas tarptautines konferencijas, kai Lietuva ir Rumunija parodomos kaip nieko nedarančios šalys, nors jose didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu. Lietuvoje nėra nei nemokamų skiepų, nei normalios prevencinės programos. Kitose šalyse moterys gauna laišką ir turi į jį sureaguoti – nueiti ir atlikti tyrimą. O pas mus, jei atėjai pas gydytoją, paims. Neatėjai – niekas nepaims. Taigi, nors pirmaujame, niekaip nekovojame.
– Gal yra kitų būdų apsisaugoti nuo ŽPV?
– Nėra, nes jis yra visur. Aš pati atlikau tyrimą. Dėl ŽPV tyrėme lytinį gyvenimą pradėjusias 14–15 metų (maždaug iki 22 metų) merginas. Norėjome pasižiūrėti – o gal mes skiriamės nuo pasaulio, gal pas mus niekas neužsikrečia. Taip pat ištyriau lytinio gyvenimo negyvenančias mergaites, ar jos turi didelės rizikos ŽPV, galintį sukelti vėžį. Paaiškėjo, kad ŽPV turėjo 4 proc. lytinio gyvenimo negyvenusių merginų ir 26 proc. – tik pradėjusių lytinį gyvenimą.
Taigi problema egzistuoja ir, kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo daugiau moterų užsikrečia. Pavyzdžiui, 60 proc. 15-mečių jau buvo užsikrėtusios, nes jų gimdos kaklelis dar nebrandus. Vadinasi, jei užsikrečiama 16 metų, sulaukus 26-erių galima susirgti vėžiu.
– Kada tiriama, ar moteris užsikrėtusi šiuo virusu?
– Tai priklauso nuo amžiaus. Iki 30 metų dėl ŽPV netiriama, nes tikimybė užsikrėsti labai didelė ir niekas negali pasakyti, ar tas virusas jau yra seniai, ar ne. Jei moteriai per 30 metų ir mes randame virusą, tikimybė, kad jis jau lėtinis, yra didelė. Todėl vyresnėms nei 30 metų moterims tiriame ŽPV, jaunesnėms atliekamas citologinis tyrimas. Dabar yra daug galimybių ištirti ir išsiaiškinti, ar infekcija ūmi (tik atsirado ir pasišalins), ar vis dėlto jau lėtinė, sukėlusi tam tikras pasekmes. Taigi šiuo metu jau atliekama pakankamai daug ir įvairių tyrimų, kad būtų galima įvertinti – reikia kažkokios invazijos ar ne.
