Anot Molėtų ligoninės vadovo, Gydytojų vadovų sąjungos valdybos nario Vaidoto Grigo, daugelis šalies įstaigų vieningai pabrėžia, kad situacija jau laiku yra nesuvaldyta.
„Situacija yra blogėjanti. Džiaugiamės tuo rezultatu, kurį turėjome pavasarį, bet tuo metu buvo išjungta visa sistema. Tad praktiškai nieko nedarant nelabai kas galėjo ir įvykti. Dabar situacija yra kita, veiksmai, mūsų manymu, yra gerokai pavėluoti, nes šita situacija iškart po rinkimų visiškai išėjo iš kontrolės, ką pripažino ir sveikatos apsaugos ministras. Mūsų, kaip medikų bendruomenės, situacija tikrai nedžiugina“, – Seime surengtoje diskusijoje COVID-19 antroji banga, kaip Lietuva pasirengusi ją atlaikyti: problemos ir pasiūlymai“ kalbėjo jis.
Lovų – daugiausiai Europoje
V. Grigo teigimu, kai kuriais atvejais tai, kas vyko pastaruoju metu, sunkiai paaiškinama:
„Kai žinome, kad yra siaučiama po 5000 krepšinio rungtynėse, yra nesilaikoma rekomendacijų, tai, mūsų visų medikų nuomone, žeidžia mus kaip bendruomenę. Nes ji turės visą šitą bėdą ir išspręsti ne tik savo, bet ir savo šeimų sąskaita.“
Pranešėjas pabrėžė, kad lovų pacientams galima pristeigti, kiek norima, bet kas iš to, jei nebus personalo.
„Lovų mes galime pristeigti kiek norite, turime didžiausią stacionarinių lovų kiekį Lietuvoje. Pas mus irgi galima įsteigti net 120 lovų Covidinę ligoninę, bet reikia įverti situaciją, kad pas mus yra didžiulis slaugos skyrius, ambulatorinė grandis, kur aptarnaujamas rajonas. O personalo yra tiek, kad užtenka tik visas šias prievoles vykdyti.
Net jei privalėsime steigti, o, panašu, kad nuo pirmadienio privalėsime, covidinį skyrių, tai ne tik nuo savo įstaigos galiu pasakyti, kad norint užtikrinti personalą, kad covidiniam skyriuje dirbtų tik tam tikri specialistai, tai jei naudojame tik savo resursus, nėra ko stebėtis, kad tokios kaip Santaros klinikos ir Panevėžio ligoninė jau pradeda susidurti su personalo trūkumu“, – kalbėjo jis.
Anot pranešėjo, ne paslaptis, kad daug personalo yra važinėjančio, kurie dirba per kelias gydymo įstaigas.
„Taigi neabejotinai savaitės ar dviejų savaičių bėgyje planinės paslaugos tikrai bus daug kur ribojamos, o ne kur ir stabdomos“, – neslėpė V. Grigas.
Patarimų neklausė
Jis apgailestavo, kad nei pirmos, nei antros bangos metu Gydytojų vadovų sąjungos nuomonės ir pasiūlymų niekas neklausė.
„Sąjunga išdėstė savo požiūrį į epidemijos valdymą, teikė savo siūlymus, tačiau iš nė vienos institucijos atsakymo negavome.
Mūsų tikslai buvo nurodyti, kad turime kiek įmanoma daugiau įstaigų išlaikyti „švarių“, tose įstaigose neturi būti gydymų Covid-19 ligonių, tuos srautus perskirstant taip, kad žmonės gautų kuo daugiau reikiamų paslaugų“, – sakė Molėtų ligoninės vadovas.
Jis kartu pridūrė, kad ne mažiau svarbūs ir finansavimo klausimai, ir testavimas turėtų būti išplėstas.
„Mūsų finansavimas priklauso nuo tam tikro pasirašyto susitarimo su ligonių kasoms, tos vadinamos vienos dvyliktosios, kuri buvo suplanuota šių metų pradžioje, kada apie pandemiją net nebuvo kalbos. Įvertinus tai, kad prireikė tiek apsaugos priemonių, tiek papildomo personalo, kaštai pasidarė didžiuliai.
Mes jau seniai siūlėme, kad būtų užtikrintas tvarus finansavimas, leisti užsidirbti daugiau pinigų, teikiant vis daugiau planinių paslaugų. Bet yra didžiulė rizika personalui užsikrėsti pirmoje ir to personalo netekti. Siūlome, kad būtų bent jau stabilus vienos dvyliktosios finansavimas, bet kol kas irgi jokio atsako negavome, nors šitas klausimas turi būti užtikrintas čia ir dabar“, – kalbėjo V. Grigas.
Užduotis užtikrinti būtinąją pagalbą
Kalbėdama apie situaciją Vilniaus regione Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad pagrindiniu klausimu šiandien tampa būtinų paslaugų užtikrinimas ne tik sergantiems Covid-19, bet ir kitiems pacientams.
„Mes kiekvieną dieną stacionarizuojame apie 20 sergančių mūsų regiono pacientų, vadinasi, tokiu pačiu lovų skaičiumi turime praplėsti savo regione lovų fondą. Tačiau tuo pačiu metu ne tik mes, bet ir viso regiono įstaigos turi užtikrinti tiek būtinąją, tiek planinę pagalbą. (...)
Išliekant tokioms susirgimų tendencijoms gali būti taip, kad tektų stabdyti tam tikras paslaugas. Regionuose, kalbant su įstaigų vadovais, taip pat reikia turėti mintyje tai, kad labai nemažai darbuotojų yra rizikoje pagal amžių, lėtinius susirgimus, yra sergančiųjų, esančių saviizoliacijoje“, – kalbėjo ji.
Lovų pakaks savaitei
Anot Santaros klinikų atstovės, šiandien yra beveik 200 lovų, kur yra gydomi sudėtingi arba labai sudėtingi, kritiški Covid-19 sergantys pacientai.
„Nuo šiandien bendradarbiauja Ukmergės ligoninės, ten bus 28 pacientai. Bandoma tartis ir su kitomis ligoninėmis“, – informavo ligoninės atstovė.
A. Bilotienė-Motiejūnienė kartu konstatavo, kad jeigu tokia tendencija išlieka toliau, lovų pakaks nepilnai savaitei. Todėl reikalingi tam tikri teisės aktai, tam tikras koordinavimas ir, neabejotinai planas.
Anot jos, svarbus klausimas ne tik, kaip užtikinti planinę pagalbą, būtinas paslaugas ir teikti pagalbą Covid-19 pacientams su turimais resursais, bet ir finansavimas.
„Klausimas, kokį apmokėjimą gausime, jei paslaugų teiksime mažiau ar turėsime jų atsisakyti“, – pridūrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad didelis neaiškumas ir dėl slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų:
„Tose įstaigose labai greitai virusas plinta. Yra daug įstaigų, kur yra masė susirgimų. Tad turėtų būti įstaigos koordinuojamos, kad nei personalas, nei globos įstaigos darbuotojai nebūtų palikti nežinioje.“
999 nauji atvejai
Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 999 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Iš viso Lietuvoje COVID-19 patvirtinta 19 tūkst. 91 asmeniui, 13 tūkst. 557 – tebeserga, 5285 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 186 žmonės.
Dėl kitų priežasčių mirė 63 užsikrėtusieji. Izoliacijoje šiuo metu yra 36 tūkst. 164 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruota 417 įvežtinių atvejų. Praėjusią parą ištirti 14 tūkst. 594 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirta 1 mln. 64 tūkst. 817 ėminių.
