Ar medikamentinis abortas gali turėti įtakos moters vaisingumui? Ar jis pavojingas? Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
Dešimties metų atliktais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad metodas kelia mažai pavojų. Manoma, kad rizikos nėra, nes vaistų dozės mažos, vartojamos trumpai, duoda labai menką šalutinį poveikį. Didžioji dalis medikamentų pasišalina iš organizmo per 2 ar 3 dienas. Antrasis medikamentas yra jau seniai saugiai ir kur kas didesnėmis dozėmis naudojamas skrandžio opoms gydyti.
Nėra įrodymų, kad metodas turėtų įtakos kitam pastojimui. Moterys, vartojusios medikamentus, gali pastoti ir gimdyti. Nepastebėta, kad dėl ankstyvo nėštumo nutraukimo dažnėtų persileidimų.
Moteris gali pasirinkti medikamentinį abortą, kai tik įtaria esanti pastojusi ir nėštumas yra nustatytas.
Gali išlikti nėštumas (1 iš 100) ar įvykti nepilnas abortas (3 iš 100), tada tenka atlikti chirurginį abortą. Pastarasis gali būti atliekamas ir pacientės prašymu ar dėl medicininių parodymų (1 iš 100). Kai medikamentinis abortas neįvyksta, nėštumas nutraukiamas chirurginiu būdu, dažniausiai naudojant vakuumą.
Kartais moterys nejaučia jokio diskomforto, kartais jas pykina. Prieš antrą vaistų dozę dažniausiai moterys kraujuoja. Medikamento šalutinis poveikis panašus į normalaus nėštumo pojūčius – pykinimas, galvos skausmas, silpnumo jausmas.
Kodėl moterys renkasi medikamentinį abortą vietoj chirurginio?
• jis gali būti atliekamas anksčiau, kai nėštumas yra mažesnis;
• nereikia intervencinės procedūros ar chirurgijos;
• nereikia nuskausminimo;
• šalutinis poveikis (ne kraujavimas) trunka labai trumpai;
• nėra gimdos perforacijos (pradūrimo) ar gimdos kaklelio sužeidimo rizikos;
• didesnis privatumas.
