Gydymo įstaigos nebūtinai gerai gydo, bet skaičiuoti jos moka puikiai. Pacientas joms yra aukso vertės. Mat kuo daugiau jų priims, tuo daugiau bus skirta pinigų. Todėl nuo vieno gydytojo pas kitą varinėjami net sunkias traumas patyrę, sugipsuoti ligoniai. Ir verčiami manyti, kad tas privaloma.
Vilnietis Petras kojos traumą patyrė kluptelėjęs ant laiptelio. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas čiurnos lūžis. “Koją sugipsavo, išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Po dešimties dienų liepė pasirodyti pas poliklinikos specialistą”, - “Vakaro žinioms” pasakojo vyras.
Petras pasipiktino, kad vaikščioti su ramentais neapsipratęs ir didžiulį skausmą kenčiantis žmogus verčiamas jau po trijų dienų nuo nelaimės šokliuoti pas šeimos gydytoją.
Žiaurus kankinimas
“Niekad gyvenime nesinaudojau ramentais. Man labai sunku vaikščioti, tikra kankynė. Tačiau kažkoks galvočius sugalvojo, kad po trijų dienų žūtbūt privalau kreiptis į savo apylinkės gydytoją, kad šis pratęstų mano nedarbingumo pažymėjimą. Betgi kaulo lūžis - ne sloga, jis nepraeina po trijų dienų”, - stebėjosi vilnietis.
Įveikti kelią nuo namų iki poliklinikos sugipsuota koja ir su ramentais - sudėtinga. Viešasis transportas tam nepritaikytas, važiuoti taksi - brangu. Juk išlaidų niekas neatlygins.
“Be to, mano gydytojo kabinetas yra penktame aukšte, lifto, savaime suprantama, nėra. Maža to, kad dėl nedarbingumo netenku dalies savo pajamų, bet dar ir kankinamas esu”, - įtūžį liejo pašnekovas.
Sirgti - brangu
Dabar galiojantys teisės aktai ligoniais tapusius dirbančiuosius priverčia gerokai susiveržti diržus.
Pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas apmoka darbdavys - ne mažiau nei 80, bet ne daugiau nei 100 proc. išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos jau moka “Sodra”: 40 proc. iki septintosios (imtinai) dienos, 80 proc. - nuo aštuntosios dienos.
Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles dar 2005 metais patvirtino Sveikatos apsaugos (SAM) bei Socialinės ir darbo apsaugos (SADM) ministerijos. Tačiau joms pavaldžios institucijos interpretuoja jas kaip nori.
Štai po SADM sparneliu prisiglaudusios “Sodros” atstovai aiškino, kad jei susižeidęs žmogus pagalbos kreipiasi į ligoninę, pažymėjimą ambulatoriniam gydymui jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 dienoms. Vėliau pacientas privalo pasirodyti poliklinikoje pas savo gydytoją.
“Sodros” Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Jūratė Bimbirienė “Vakaro žinioms” sakė, kad esant kaulo lūžiams nedarbingumo pažymėjimas ligoninėje gali būti išduotas ir dešimčiai dienų, tačiau kodėl reikia iš karto po vizito ligoninėje eiti pas terapeutą, taip ir nesugebėjo paaiškinti.
Į šį klausimą atsakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas. Pasak jo, kuo daugiau paslaugų ligoniams suteikia gydymo įstaiga, tuo daugiau pinigų jį gauna iš Ligonių kasų. Taigi kuo dažniau pacientai lankosi poliklinikose, tuo geriau gyvena jų darbuotojai.
Reikia dėl siuntimo
VLK Paslaugų ir ekspertizės metodinių vadovavimų ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Kavaliauskienė tikino, kad paciento varinėjimas nuo vieno gydytojo pas kitą yra naudingas ligoniui.
“Po traumos būtina specialisto konsultacija. O ji teikiama tik su šeimos gydytojo siuntimu. Jeigu siuntimo nėra, pacientas nebus priimtas pas specialistą arba turės susimokėti už paslaugas. Taigi išėjus iš ligoninės pasirodyti savo gydytojui yra tiesiog būtina, kad galėtum gauti tolesnį nemokamą gydymą”, - ligonių varinėjimo naudą paaiškino B.Kavaliauskienė.
Jokio siuntimo nereikia
Tuo tarpu SAM Asmens sveikatos departamento Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius “Vakaro žinioms” aiškino, kad papildomai lankytis pas apylinkės gydytoją pacientas visiškai neprivalo.
“Jeigu jam pasakyta pasirodyti po 10 dienų pas specialistą, vadinasi, po tiek dienų jis ir turi eiti į polikliniką. Jokio papildomo siuntimo nereikia, nes pacientas jau turi ligoninės išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir išrašą iš ligos istorijos. Tai ir yra jo siuntimas pas specialistą”, - atkirto V.Radavičius.
Gynėjai negina
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pripažino, kad esant sunkiai traumai versti pacientą papildomai lankytis pas gydytojus nevertėtų, tačiau ieškant teisybės ji pacientui pasiūlė varstyti dar daugiau durų.
“Jeigu žmogus mano, kad su juo buvo pasielgta neteisingai, jis turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigos vadovybę. Jeigu ten negauna atsakymo, tada gali kreiptis į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo komisiją”, - kur lakstyti su ramentais vardijo pirmininkė.
Politikai gydytojo darbo nedirba
Algis ČAPLIKAS - buvęs sveikatos ministras, Seimo Sveikatos komiteto narys:
Sunku vertinti taip paprastai, yra konkretūs atvejai, konkrečios traumos, konkrečios ligos. Gydytojas tam ir yra, kad įvertintų, kiek ligoniui reikia būti stacionare, ar galima jį išleisti gydytis pirminės sveikatos priežiūros grandies įstaigose. Viską sprendžia gydytojas. Nemanau, kad būtų teisinga, jei politikai pradėtų dirbti gydytojo darbą.
Tvarka yra tvarka. Jeigu gydytojas išrašė iš stacionaro, vadinasi, ligonis juda. Tai įvertina medikai, o ne politikai. Taip, pacientui tai pridaro šiokių tokių nepatogumų, bet bėda visada yra bėda, ką padarysi.
Laura LAPĖNAITĖ
