Inga Smalskienė
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai reikalauja vadovų atsistatydinti. Privati bendrovė „Ambulansas“, normalių darbo sąlygų medikams negalinčiai užtikrinti miesto Savivaldybei, dar kartą siūlosi perimti įstaigą.
„Darbuotojai nebenori daugiau diskutuoti. Daug metų kaupęsis pūlinys sprogo. Jį reikia operuoti. Kol neatleis pavaduotojos ir neišeis direktorius, tol niekas nepasikeis. Jie susikompromitavę, mes nebetikime jų žodžiais“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties felčerė, įstaigos stebėtojų tarybos narė Virginija Paradnevičiūtė.
Daliai panevėžiečių, šokiruotų žinių apie konfliktų draskomą Panevėžio greitąją, prastas darbuotojų darbo sąlygas, kurios kelia pavojų ir medikams, ir jų pagalbos besišaukiantiesiems, kilo klausimas, ar Savivaldybė, užpernai duris užtrenkusi privačiai bendrovei „Ambulansas“, ketinusiai į Panevėžio greitąją investuoti apie 3 milijonus litų, nepadarė klaidos.
Panevėžio savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba ir toliau tvirtina, kad greitoji pagalba negali būti privačiose rankose. Jis nustebo, kad kelis kartus išvarytas „Ambulansas“, pasirodo, nusiteikęs dar kartą belstis į Savivaldybės duris ir vėl siūlytis perimti greitąją.
Bendrovės direktoriaus pavaduotojas medicinai Leonas Kačinskas „Sekundei“ sakė praeitą savaitę miesto Tarybos Ūkio ir aplinkos apsaugos komitetui išsiuntęs raštą, kuriame „Ambulansas“ siūlo savo paslaugas. Šio komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas vakar teigė dar negavęs „Ambulanso“ kreipimosi. Kaip tikino politikas, jis tik sulaukęs žodinio bendrovės vadovų paklausimo, ar jie galėtų dar kartą kreiptis su pasiūlymu. Komiteto pirmininkas atsakęs teigiamai.
Greitosios atstovės V. Paradnevičiūtės teigimu, darbuotojų nuomonės dėl „Ambulanso“ pasiūlymo niekas niekada neklausė, tad kolektyvas nesvarstė, kas būtų, jeigu greitoji taptų privati. Kita vertus, ji abejoja, ar darbuotojų pozicija šiuo klausimu ką nors lemtų. „Šis klausimas yra Savivaldybės kompetencija. Mums dabar svarbiausia, kad pasikeistų greitosios vadovai“, – kalbėjo ji.
Kapitonas iš laivo nebėgs
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius V. Mitka patikino, kad neketina trauktis iš posto, kol situacija įstaigoje nepagerėjo.
„Dirbsiu ir lauksiu stebėtojų tarybos sprendimo dėl savo tinkamumo užimti pareigas“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Greitosios vadovas neslėpė, kad jo pavaduotoja J. Štarienė pasiprašė atleidžiama iš darbo. Jis nemato priežasčių netenkinti medikės prašymo, kai šį grįš į darbą – dabar serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą. V. Mitkos teigimu, dalies darbuotojų iškeltų problemų, pavyzdžiui, dėl per ankštų patalpų, mažų atlyginimų, neįmanoma operatyviai išspręsti dėl finansinių priežasčių. Panevėžio greitoji dar nežino, koks šiemet bus finansavimas. 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, finansavimas mažėjo apie 400 tūkst. litų, arba 10 procentų.
Greitosios finansuojamos pagal gyventojų skaičių. Kiek procentų mažėja jų, tiek mažėja pinigų greitosioms, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas didėja.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ketina keisti greitosios pagalbos paslaugų apmokėjimo tvarką. Ministerija pagaliau suprato, kad, nors žmonių mažėja, greitosios iškvietimų dėl gyventojų senėjimo didėja, auga ir greitųjų išlaidos.
Ne išimtis ir Panevėžio greitoji. Pasak direktoriaus, per 2013 metų 10 mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, iškvietimų sulaukta 1000 daugiau. Jis kol kas neturi visų praėjusių metų duomenų, tačiau mano, kad tendencija bus tokia pati.
Kokiu principu bus finansuojama greitoji ateityje, dar diskutuojama. Ministerijoje sudaryta darbo grupė turi parengti naują greitosios medicinos pagalbos (GMP) finansavimo formulę. V. Mitka nori tikėti, kad greitajai nebeteks taip veržtis diržo, kaip iki šiol. Pasak jo, sumažėjęs finansavimas visais aspektais neigiamai atsiliepė įstaigos darbui. Darbuotojai permainų nejaučia
„Sekundė“ apie Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų bėdas išsamiai rašė praėjusių metų gruodį. Tiesa, darbuotojai dėl jų kaltino ne tik sumažėjusį finansavimą, bet ir įstaigos vadovus, neracionaliai naudojančius lėšas, Savivaldybę.
Greitosios felčeriai ir vairuotojai skundėsi, kad neturi normalių sąlygų nusiprausti, persirengti, pailsėti. Kelerius pastaruosius metus jie patys nešė namo ir plovė krauju, seilėmis bei kitais fiziologiniais skysčiais aptaškytus darbo drabužius, iki šiol tiesiog įstaigos kieme šveičia greitosios automobilius. Jiems trūko dezinfekuojamųjų medžiagų mašinoms dezinfekuoti.
Medikai dėl taupumo buvo priversti vienkartinius instrumentus naudoti kelis kartus, jie nebuvo skiepijami nuo hepatito B, kuriuo gali užkrėsti ir pacientus. Darbuotojai sakė nebepakeliantys psichologinio spaudimo, kuri jiems daro direktoriaus pavaduotoja J. Štarienė.
V. Paradnevičiūtė, paklausta, kaip sprendžiamos tos problemos, atsakė, kad Savivaldybė kviečia įstaigos stebėtojų tarybos posėdžius, valdininkai siūlosi vaikščioti į greitosios darbuotojų susirinkimus, sulaukta pasiūlymų skiepytis nuo hepatito B, bet iš esmės jokių geresnių permainų darbuotojai nepajuto.
„Problemos kaupėsi dešimt metų. Naivu tikėtis, kad jos būtų išspręstos per mėnesį ar kelis. Darbe tebetvyro įtampą, darbuotojai suirzę. Tai atitraukia mūsų dėmesį nuo tiesioginio darbo“, – kalbėjo medikė.
Panevėžio savivaldybė greitosios darbuotojams darbo sąlygas geriausiu atveju žada pagerinti 2016 – 2017 metais, kai suremontuos kitapus pastato, kur įkurta greitoji, esantį vaikų lopšelį-darželį. Apie perkėlimą į iš Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos išsinuomotas patalpas Sietyno gatvėje, kuriose, kaip vėliau paaiškėjo, negali būti vykdoma sveikatos priežiūros veikla, nebekalbama. Greitąją išgelbėtų privatininkai?
Bendrovė „Ambulansas“ savo paslaugas Panevėžiui siūlo jau ketvirtą kartą. Iki 2012 metų vasaros miesto valdžia su milijonus investuoti nusiteikusiais verslininkais net nesikalbėdavo, neigiamus atsakymus surašydavo neatsiklaususi nei gyventojų, nei miesto Tarybos nuomonės.
Užpernai verslininkų pasiūlymą pagaliau apsvarstė Taryba, tačiau „Ambulansui“ vis tiek buvo parodytos durys. Pagrindinis politikų argumentas: nors darbo sąlygos netinkamos, Panevėžio GMP stotis dirba gerai ir nėra reikalo jos perduoti į privačias rankas.
„Dabar girdime, kad greitojoje ne viskas gerai, kaip buvo teigiama. Todėl dar kartą siūlome ją perimti“, – „Sekundei“ sakė „Ambulanso“ direktoriaus pavaduotojas L. Kačinskas.
Pasak jo, į Panevėžį bendrovė ateitų su savo automobiliais, įranga ir pasiruošusi įdarbinti GMP stoties darbuotojus. Taip įmonė pasielgė ir Visagine, ir Šilalėje.
Jis nekonkretizavo sumos, kurią bendrovė pasiruošusi investuoti, tačiau patikino, kad ji būtų gana solidi. Daugiau kaip 15 metų veikiančio „Ambulanso“ vadovai tvirtina, kad racionaliai naudojant valstybės greitajai skiriamus pinigus galima sudaryti geras darbo sąlygas darbuotojams ir gyventojams garantuoti kokybiškas paslaugas.
L. Kačinsko teigimu, privati greitoji atitinka visus bendruosius greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus, turi nepriklausomų ekspertų suteiktą paslaugų kokybę patvirtinantį sertifikatą. Viktoras Trofimovas Panevėžio miesto tarybos narys
Taryba padarė klaidą, kad į „Ambulanso“ pasiūlymą pažiūrėjo atmestinai, jo iš esmės net nesvarstė, nesigilino, neanalizavo, neskaičiavo, nelygino. Nebuvo gilinamasi nei į ekonominius, nei į socialinius aspektus, tarkime, kaip greitosios perleidimas privatininkams atsilieptų miesto biudžetui, paslaugų kokybei. Niekas nesvarstė, kuo pranašesnis privatus valdymas, vadyba už viešojo sektoriaus. Buvo balsuojama prieš vadovaujantis partiniais interesais. Dabar Savivaldybė negali užtikrinti greitosios darbuotojams normalių darbo sąlygų.
Nenustebsiu, kad Taryba pakartotinai nesvarstys „Ambulanso“ pasiūlymo, motyvuodama, kad kartą jau svarstė ir jam atsakė neigiamai.
