Visuomenininkai ragina aktyviau imtis priemonių užkertant kelią gimdos kaklelio vėžio plitimui: skatinti gydytojus ir politikus apie šią problemą kalbėti, šviesti visuomenę apie veiksmingas profilaktines priemones.
Ketvirtadienį BNS surengtoje spaudos konferencijoje jos dalyviai tvirtino, kad Lietuvoje, kur mirtingumas nuo šios vėžio formos yra kone didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skiriama itin mažai dėmesio prevencijai ir informacijos skleidimui.
Ši liga forma Lietuvoje dažniausiai nustatoma tik tada, kai ji tampa sunkiai išgydoma - pasiekia trečią - ketvirtą stadiją. Tuo metu moterys, priešingai nei Vakarų valstybėse, nėra centralizuotai kviečiamos skiepytis iki lytinio gyvenimo pradžios, valstybės švietimo programos, anot visuomenininkų, pavienės ir trumpalaikės.
Kaišiadorių sveikatos biuro atstovo Pauliaus Gradecko teigimu, platesnei informacijos sklaidai kliudo drovumas - nesiryžimas kalbėti garsiai apie lytiniu keliu plintančias ligas ir jų prevenciją. Tačiau tai yra būtina, kad būtų užkirstas kelias dažnai mirtimi pasibaigiančiai ligai.
„Gimdos kaklelio vėžio profilaktikoje dabar turėtų reikšmės du svarbūs dalykai - gimdos kaklelio vėžio patikra, kurią organizuoja specialia programa Sveikatos apsaugos ministerija, ir prevencija vakcinuojant jaunas mergaites. Tie du dalykai neatsiejami ir būtini kartu“, - aiškino Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja Esmeralda Kuliešytė.
Tačiau konferencijos dalyviai pripažino, kad kol kas šis derinys Lietuvoje prieinamas tik didesnes pajamas turintiems gyventojams, kadangi, nors ministerijos organizuojama patikra nemokama, skiepai kainuoja 500-1000 litų. Valstybė vakcinacijos nefinansuoja, nors daugelyje Vakarų valstybių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Australijoje ir kitur yra priešingai.
Vis dėlto pasiryžusioms pirkti skiepus, kurių veiksmingumas, anot konferencijos dalyvių, - daugiau nei 90 proc., patariama prieš tai darant pasitikrinti, ar gimdos kaklelio ląstelėse nėra vėžinių pakitimų. Šiuos pakitimus sukelia lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurį nešioja vyrai.
Spaudos konferencijos dalyviai ketina imtis švietimo apie gimdos kaklelio vėžį - kurti socialinę reklamą ir interneto portalą, tirti visuomenės nuomonę, organizuoti švietimo projektus, skatinti žinomas moteris kalbėti apie šią problemą, o tėvus, mokytojus ir socialinius darbuotojus - šviesti jaunimą.
Pagal 2007 metų spalio mėnesį tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktą apie 500 moterų nuo 18 iki 55 metų apklausą paaiškėjo, kad daugumai moterų trūksta išsamios informacijos apie ligos keliamą pavojų ir jos prevenciją.
Tuomet į klausimą, ar gimdos kaklelio vėžio problema aktuali moterims, 44 proc. respondenčių atsakė teigiamai, panašus skaičius - beveik 45 proc. teigė niekada apie tai nepagalvojančios. Tarp pastarąjį variantą pasirinkusiųjų daugiausia buvo jauniausio amžiaus (18-25 metų), žemesnį išsilavinimą turinčių, netekėjusių apklaustųjų.
63 proc. respondenčių sakė pripažįstančios, kad joms didžiausią reikšmę informuojant apie ligą turėtų asmeninė gydytojo konsultacija, 47 proc. teigė, jog tam labiausiai pasitarnautų žiniasklaida, ypač sveikatos laidos. Dauguma moterų atsakė, kad norėtų pasiskiepyti - tokį atsakymą rinkosi 83 proc. apklaustųjų, 67 proc. sakė, kad skiepytų savo dukrą.
Ši vėžio forma - antra pagal paplitimą pasaulyje. Gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 500 moterų ir pusė iš jų nebepagyja. Didžiausias sergamumas ir mirštamumas yra 35-49 metų moterų grupėje.
Pagal mirštančiųjų nuo šios ligos skaičių Europos Sąjungoje (ES) Lietuva priešpaskutinė - ją lenkia tik Rumunija. Tuo metu mažiausiai moterų nuo gimdos kaklelio vėžio miršta Suomijoje, kur didžiausias dėmesys skiriamas švietimui šia tema ir profilaktikai. Suomijoje nuo šios ligos miršta 4 kartus mažiau moterų nei Lietuvoje.
