Priklausomybė – tai psichikos sutrikimas, atsirandantis dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar imtis tam tikros veiklos, pavyzdžiui, lošti. Dažniausiai toks polinkis liga virsta tuomet, kai žmogus nebegali kontroliuoti savo elgesio: gyvenime veiklas susiplanuoja taip, kad tik gautų norimų medžiagų ar galėtų užsiimti žalinga, bet malonumą teikiančia veikla.
Dabar dažniausia priklausomybė – nuo alkoholio
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė sako, kad Lietuvoje, įskaitant ir kitas Europos šalis, žmonės dažniausiai apsinuodija alkoholiu.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus vedėja Eglė Lydekaitė pastebi, kad priklausomybė alkoholiui – istoriškai susiformavęs reiškinys.
„Tokią alkoholio vartojimo tendenciją būtų galima paaiškinti taip: ši psichoaktyvi medžiaga yra legali, lengvai prieinama, o jos pirkimas ar vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – kalbėjo E. Lydekaitė.
Egzistuoja ir kitos priklausomybės
RPLC Kauno filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Milda Sakalauskienė vardija, dėl kokių priežasčių žmonės kreipiasi pagalbos: „Daugėja pacientų, besikreipiančių dėl narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, stimuliantų – kokaino, amfetamino – vartojimo. Be to, daugėja asmenų, tuo pat metu vartojančių kelias psichoaktyvias medžiagas.
Verta pažymėti, kad žmonės vis dažniau kreipiasi dėl priklausomybės tabakui. RPLC specialistai gali suteikti efektyvią, mokslu grįstą pagalbą tiems, kurie nori mesti rūkyti.“
Gydytojai vieningai tvirtina, kad priklausomybės ligos klastingos, tai susirgti jomis – itin lengva.
„Jaunuoliai dažniausiai išbando stimuliuojančias medžiagas, pavyzdžiui, kokainą, amfetaminą, metamfetaminą, sintetinius katinonus ir kt. medžiagas. Tačiau galima pastebėti, kad vartai į psichoaktyviųjų medžiagų platesnį vartojimą vis dėlto yra siejami su alkoholiu“, – dabartinę tendenciją įvertino toksikologė G. Laubner–Sakalauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad nepavojingų ar mažiau pavojingų psichoaktyvių medžiagų nėra. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, pasak gydytojos, egzistuoja atskiri rizikos faktoriai: galimi ūmūs apsinuodijimai, kai prireikia reanimacijos, formuojasi ir lėtinės ligos, kai pažeidžiami žmogaus organai, pavyzdžiui, vartojant alkoholį rizikuojama susirgti kepenų ciroze ar pankreatitu (kasos uždegimu).
Prašyti pagalbos – niekada nėra per vėlu
Gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė paaiškina, kad priklausomybes lemia tiek psichologiniai ir socialiniai, tiek biologiniai veiksniai, kuriuos galima apibūdinti kaip genetiškai nulemtus.
„Priklausomybės nesirenka pacientų amžiaus – jos vargina tiek jaunuolius, tiek garbaus amžiaus asmenis. Kiekvienos amžiaus grupės gydymas yra be galo svarbus ir prasmingas, nes gydyti priklausomybę niekuomet nėra per vėlu.
Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių priklausomas asmuo jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, jo galimybės valdyti šį troškimą yra ribotos“, – kalbėjo RPLC specialistė M. Sakalauskienė.
Pasak M. Sakalauskienės, priklausomybės, kaip ir lėtiniai susirgimai, be specialistų pagalbos gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
„Žinome, kad aukštą kraujospūdį galime efektyviai koreguoti bendradarbiaudami su specialistais, dirbdami kaip komanda bei keisdami savo elgesį, pavyzdžiui, laikydamiesi dietos ir nurodyto fizinio aktyvumo lygio, reguliariai vartodami vaistus, lankydamiesi pas gydytojus.
Pagarba ir bendradarbiavimu grįstą gydymo modelį taikome ir priklausomybių gydyme, kuriame, dirbdami kartu su pacientu, galime pasiekti sėkmingą ligos valdymo ir atkryčio prevenciją“, – apie gydymo naudą kalbėjo pašnekovė.
Savo ruožtu gydytoja G. Laubner-Sakalauskienė pataria gyventojams visada prisiminti psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą ir pirmiausia pasirūpinti savo gerove, kiek įmanoma tam pritaikant gyvenimo būdą.
„Svarbu išlaikyti sąmoningumą, racionalumą ir vadovautis kertiniais gyvenimo įpročiais, tokiais kaip: geras miegas, pakankamas fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Neužmiršti reikėtų ir gerų tarpusavio santykių su artimaisiais“, – patarė gydytoja.
Gydytojai taip pat išskiria, kokie požymiai gali signalizuoti, kad esate priklausomas nuo tam tikrų medžiagų:
- tolerancijos didėjimas – organizmas reikalauja vis daugiau tam tikrų medžiagų, sukeliančių priklausomybę (pvz., alkoholio, narkotikų);
- sveikatos pablogėjimas – lėtinis nuovargis, nemiga, apetito pokyčiai ir kt.
- negebėjimas kontroliuoti vartojimo – nepavyksta nustoti ar sumažinti medžiagų, darančių žalą organizmui, kiekio;
- depresija, nerimas ar irzlumas – patiriamas vis didesnis emocinis spaudimas;
- dėmesio sutelkimo stygius, mažėjantis produktyvumas;
- nuolatinės mintys apie priklausomybę, pavyzdžiui, dažnai galvojate apie tai, kaip, kada ar kur galėsite vėl vartoti tam tikras medžiagas, nors ir žinote galimas pasekmes.
Kur kreiptis pagalbos?
Specialistai primena, kad priklausomybes, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojai. Taip pat gyventojai turi galimybę gydytis anonimiškai, t. y. neatskleidžiant savo tapatybės, tačiau ši paslauga yra mokama.
Nemokamos pagalbos (su šeimos gydytojo arba gydytojo psichiatro siuntimu) dėl priklausomybės galima kreiptis į 5 RPLC filialus, esančius didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose), taip pat ir į poliklinikų psichikos sveikatos centrus.
Tiesa, siuntimo gyventojams nereikia tuo atveju, jei yra nusprendžiama gydytis anonimiškai.
„Pagalba egzistuoja, tačiau reikia nebijoti kreiptis į specialistus. Jeigu priklausomam asmeniui nėra aišku, kaip gauti gydymą dėl priklausomybės, jis visuomet gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir nukreips pas tinkamus specialistus.
Gydytis priklausomybių niekada nėra per vėlu, tačiau pats tinkamiausias laikas yra dabar. Atidėliojimas tik gilina problemą ir tuomet gydymas užtrunka ilgiau“, – patarė RPLC specialistė E. Lydekaitė.
Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado ir priklausomybės konsultantai, kurie tai pat gali suteikti pirminę pagalbą žmogui susidūrusiam su priklausomybe
Priklausomybių konsultantai, atsižvelgdami į besikreipiančio žmogaus situaciją, gali pasiūlyti konkrečiai jam aktualias paslaugas – nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos.
Priklausomybės konsultantų sąrašą galima rasti ČIA.
Gyventojai taip pat gali išbandyti savipagalbos grupes, veikiančias visoje Lietuvoje: www.aalietuvoje.org, www.lietuvos-na.lt, www.anoniminiailosejai.lt. www.aalietuvoje.org/.
Tai nemokamos grupės, kur renkasi žmonės, turintys priklausomybę ir dalijasi savo asmenine patirtimi.
Daugiau informacijos apie galimybę gauti reikiamą specialisto pagalbą galima rasti oficialiame RPLC internetiniame puslapyje, kurio adresas: www.rplc.lt.
Aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą galima rasti www.pagalbasau.lt internetinėje svetainėje.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
