Įsiliejus į Šengeno erdvę ir žmonėms galint laisvai kirsti sienas, jos dar nėra atviros pareigūnams. Lietuvos ir Latvijos pasienyje gyvenantys žmonės stebisi, kodėl norėdami padėti kaimynams pareigūnai turi laukti aukštesnės valdžios leidimo, o medikai negali suteikti net skubios pagalbos. Seimo kontrolieriaus tarnyba ragina valdininkus kuo greičiau pasirašyti tarpvalstybinės pagalbos sutartį.
Pasienio gyventojas Povilas Drevinskas – vienas iš šešių nelaimėlių, pernai rudenį patekusių į avariją Latvijoje, vos keliolika kilometrų nuo Lietuvos sienos. Iki šiol besigydantis vyriškis tikina nesuprantąs, kodėl nevažiavo lietuvių medikai, kurie buvo arčiau, o pirmosios pagalbos vėl reikėję šauktis iš toliau esančių Bauskės ir Rygos medikų.
„Nenormalu, nežinau, ką valstybė galvoja, būtų nors pirmąją pagalbą suteikę“, – sako P. Drevinskas, Biržų rajono Germaniškio gyventojas.
Į avariją kviesti Biržų medikai sako negalėję vykti, nes esą pagalba teikiama tik šalies teritorijoje.
„Yra pasirašyta sutartis su Panevėžio ligonių kasa, kurioje yra parašyta, kad esant ekstremaliai situacijai padėti greitoji važiuoja į Kupiškį, Panevėžį, Pasvalį, Rokiškį. Dėl Latvijos tokio susitarimo nesame turėję“, – sako Audronė Gaigalienė, Biržų rajono greitosios medicinos pagalbos administratorė.
Kol nėra pasirašytas tarpvalstybinis susitarimas teikti vieni kitiems pagalbą, tol nei policijos pareigūnai, nei medikai, nei ugniagesiai gelbėtojai negali vykti padėti, nors nelaimių pasienio zonoje atsitinka labai daug.
Atlikusi tyrimą Seimo kontrolieriaus tarnyba paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyti, kodėl iki šiol, nors Lietuva jau ne pirmi metai yra Europos Sąjungoje, nepasirašytas tarpvalstybinis susitarimas dėl skubios medicinos pagalbos. Ministerijos atstovai dėl šios problemos inicijatyvos kol kas nerodo.
„Medikai galėtų važiuoti, jei būtų geranoriški susitarimai tarp šalių. Juo turi inicijuoti kažkuri šalis“, – teigė Odeta Vitkūnienė, l. e. p. Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vadovė.
Pagklausta, o kodėl Lietuva neinicijuoja, O. Vitkūnienė atsakė, kad „tuo klausimu šiuo metu diskutuojama“.
Vidaus reikalų ministerijos atstovų teigimu, tarpusavio pagalbos sutartį tarp abiejų šalių pareigūnų ketinta pasirašyti prieš metus, tačiau Latvijoje reformavus priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir ugniagesius palikus tik didžiuosiuose miestuose baiminamasi per didelių įsipareigojimų naštos.
Zina Paškevičienė, Tomas Kavaliauskas
LTV „Panorama“