„Jau girdime ir iš medikų profesionalų, ir iš verslo atstovų, kad reikėtų švelninti karantiną. Tai šitame kontekste mes norėtume pasakyti, kad laikas yra išmokti gyventi su Covid-19 infekcija. Ji niekur nedings, ji bus mūsų visuomenėje, ji ir toliau plis. Tačiau pradėti grįžimą į normalų gyvenimą iš tiesų reikia, bet neskubant“, – Seime kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Jos teigimu, pandemijos metu negydant kitų lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, galime sulaukti mirčių nuo šių ligų šuolio.
„Pacientai laukia, lėtinės ligos niekur nedingo. Jau mes girdime ir pacientų ir visuomenės piktinimąsi, kad jie liko užribyje, niekas jų negydo. Tai gali iškelti, padidinti mirčių nuo kitų susirgimų atvejų. Bet viską reikia daryti be skubos, tam tikrais etapais, labai gerai įvertinant kiekvieną riziką“, – teigė LMS vadovė.
Ragina mokytis iš klaidų
Živilė Gudlevičienė akcentuoja, kad sveikatos apsaugos sistemai šiuo metu būtina mokytis iš anksčiau padarytų klaidų, todėl ragina didinti asmens apsaugos priemonių skaičių šalyje.
„Atrodo, kad šiandien asmens apsaugos priemonių jau lyg ir netrūksta, lygtai rezervas užpildytas, įstaigos jau turi tų priemonių. Tačiau, vėlgi, tai yra labai, labai gausiai naudojamos priemonės ir to nereikėtų sustoti vykdyti. Tai yra, vėl įsigyti naujų. Nes mes nežinome, ar jų pritrūks dabar, ar jų nepritrūks vėl rudenį, kilus jau prognozuojamai antrajai infekcijos bangai“, – sakė LMS vadovė.
Dėl šios priežasties sąjunga siūlo sukurti „realų, o ne menamą“ valstybės asmens apsaugos priemonių rezervą, kuris būtų nuolat tikrinamas ir atnaujinamas, pasibaigus priemonių galiojimo laikui.
Taip pat, pasak Ž. Gudlevičienės, tebėra aktualus įstaigų darbo organizavimo ir kontrolės klausimas.
„Švarių ir nešvarių srautų atskyrimas, judėjimas įstaigos viduje. Klausant pasitarimų su koordinuojančiomis įstaigomis, vis dar matosi, kad ne visos įstaigos užtikrino pacientų ir personalo judėjimus. Ką labiausiai girdime iš pačių medikų, kad galbūt administracija pasiruošusi, susibraižiusi schemas, bet pats personalas nėra informuojamas.
Todėl labai svarbu vykdyti tose įstaigose ir mokymus. Tai neturi būti vienkartiniai mokymai, jie turi vykti periodiškai“, – siūlė LMS vadovė.
Galiausiai Ž. Gudlevičienė kelia klausimą, iš kokių lėšų ir kaip bus didinami atlyginimai medikams.
„Dar nėra aišku, kaip bus didinami ir iš kokių lėšų medikų atlyginimai, tiek ir dirbančiųjų su Covid-19. Pažadas yra 18 proc. visiems medikams ir nuo 60 iki 100 proc. priedas, dirbantiems Covid-19 padaliniuose. Tačiau pažadas yra balandžio 1-osios. Tai mūsų klausimas – ar tai liks balandžio 1-osios pažadu? Nes šiandien nė vienos įstaigos administracija nežino, kaip ir iš kokių lėšų tą vykdyti“, – sakė LMS vadovė.
Ne medikai kalti
Ž. Gudlevičienė pripažįsta, kad pandemijos pradžioje kovai su Covid-19 nebuvo pasiruošusi nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Vyriausybė, nei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nei medikai, todėl nepavyko išvengti klaidų.
„Buvo pykčių, visų nusivylimas vieni kitais. Na, ir vyko, tebevyksta kaltųjų paieškos. Tačiau noriu pabrėžti, kad medikai nebuvo kaltieji, kurie, kaip buvo įvardinta, atvežė infekciją į Lietuvą, paskleidė ją. Tai tiesiog, galima sakyti, vyko natūralus procesas, kaip ir visame pasaulyje“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Vis dėlto, jos teigimu, konsolidavus ministerijos, Vyriausybės, asmens sveiktos priežiūros įstaigų, medikų organizacijų ir verslo atstovų pajėgas, situacija ėmė taisytis, tačiau vis dar nėra stabili. „Tikrai negalime sakyti, kad [situacija] stabilizavosi. Tą galėsime sakyti, kai mažės užsikrėtusių asmenų skaičius, lyginant su sergančių ir pasveikusių asmenų skaičiumi“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Jos teigimu, infekcijos plitimą gydymo įstaigose geriausiai būtų sumažinęs tinkamas medikų ir personalo aprūpinimas apsaugos priemonėmis ir tinkamų apsaugos priemonių parinkimas.
Kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją:
