Iš tolo šviečiančios ir įvairiomis spalvomis blyksinčios šventinės dekoracijos vieniems grožis, kitiems – rimtų negalavimų priežastis. Tyrimai rodo, kad intensyvus lempučių mirgėjimas neigiamai veikia nervų sistemą ir net sukelia migreninius galvos skausmus ar išprovokuoja epilepsijos priepuolius. Tai patvirtina ir epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė.
„Pastebėta, žmonės gana dažnai skundžiasi, kad jiems nepatinka, erzina tas lempučių mirksėjimas, ypač kai būna girliandų, ir dėl to skauda galvą, svaigsta, būna nemalonūs pojūčiai“, – sako epilepsija sergančiųjų sąjungos vadovė Donata Balčikonienė.
Tad į pasireiškusius simptomus – galvos svaigimą, krūptelėjimą ar pykinimą, kurie atrodo nereikšmingi, nereikėtų numoti ranka. Verta tirtis.
„Dažniausiai visi mano, kad epilepsija tai kritimas ant žemės, traukuliai ir dar kažkas. Bet netgi galvos svaigimas, nevalingas rankos trūktelėjimas ar mirkčiojimas gali būti ženklas, kad tai epilepsija“, – pasakoja D. Balčikonienė.
Jautriausias periodas nuo paauglystės iki trisdešimties metų. Pasak Kauno klinikų gydytojos Mildos Endzinienės, pirmą kartą ištikus epilepsijos priepuoliui žmonės net nepagalvoja, kad jį galėjo sukelti intensyvus šviesų mirguliavimas – eglutės lempučių, fejerverkų, koncerto, medžių lapų ar ežero vandens.
„Yra epilepsijos rūšių, kurios pasižymi fotosesityvumu, tai yra smegenų perdėtas jautrumas dirgikliams, ypač mirgančiai šviesai, mirgantiems raštams“, – teigia epileptologė Milda Endzinienė.
Maždaug 8 procentams žmonių būdingas fotosensityvumas, tačiau tik dalis jų patiria epilepsijos priepuolius. Jiems patariama vengti šventinio šurmulio, gausiai išpuoštų ir mirgančių erdvių. Neiti į koncertus, kur daug šviesų ir garso, nežiūrėti ir jų transliacijų per kompiuterį ar televizorių
Tokių koncertų įrašuose dažnai yra perspėjantys pranešimai apie galimą poveikį sergantiems epilepsija
„Tai gali būti koncertai klubai, kur yra stroboskopinė šviesos, ir dar priedo garsinis efektas. Kalėdiniu laikotarpiu reikėtų vengti to tokio mirgėjimo labai intensyvaus ir kontrastingo. Pavyzdžiui, vienoj vitrinoj vienas mirga, kitoj kitas ir dar garsinis efektas ir visko daug“, – kalbėjo M. Endzinienė.
Mirgančios spalvotos dekoracijos per šventes neigiamai veikia ir vaikus, ypač hiperaktyvius. Tad tokioje aplinkoje jie turėtų būti kuo trumpiau.
„Kalbant apie šventines dekoracijas ir muziką, ir visą mirgėjimą aplink ją – tai prisiminti vaikus, kurie turi hiperaktyvumo, dėmesio sutrikimą, kuriems chaotiška ir daug stimuliatorių turinti aplinka gali bloginti jų elgesį, didinti jų impulsyvumą, nuovargį“, – sako M. Endzinienė.
Mirgančios instaliacijos kaimyno kieme ar miesto erdvėse gali erzinti daugelį žmonių, net ir neturinčių minėtųjų ligų ar sutrikimų. Pasak Kauno poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro vadovės, to priežastis – pervargimas.
„Žmogus gali būti pervargęs, savo darbe dirbęs 12 valandų, tai jį erzina ne tik lempučių mirgėjimas, kalėdinės dekoracijos, bet erzina ir garsas, ir šviesa ryškesnė, ir verdamos sriubos kvapas – tokie dalykai praeina išsimiegojus, pailsėjus, gerai pavalgius“, – pasakoja psichiatrė Sonata Rudžianskienė.
Vis dažniau tenka konsultuoti ir pacientus, kurie vieniši, uždari, melancholiško būdo. Jiems šventinis šurmulys – didžiulė kančia.
„Juos erzina ne tik lempučių mirgėjimas, juos erzina pačios šventės. Jie sako noriu užsikloti galvą ir iškirpti tą momentą iš savo gyvenimo, ir kad tų švenčių nebūtų. Visuomenė tapo uždaresnė, bendruomenės negausios, bendravimas tik internetinis ypač karantino metu“, – teigia S. Rudžianskienė.
Specialistai pastebi kad šiemet dar ir dėl koronaviruso sukeltų įtampų, žmonių, kurių šventės nebedžiugina, gerokai padaugėjo.
