Gegužės 28 d. Vilniaus Rotušėje įvyko apvaliojo stalo diskusija, kurioje kalbėta tema „Virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo prieinamumas Lietuvoje: situacijos analizė ir iššūkiai“. Į diskusiją susirinko daugiau nei 40 medikų, ekspertų, pacientų atstovų ir politikų.
Susitikimo pradžioje pristatyti gegužės 23 d. Vilniuje ir gegužės 24 d. Kaune didžiuosiuose prekybos centruose vykdytų nemokamų hepatito C patikrų, kurias atliko Lietuvos infektologų ir gastroenterologų draugijų medikai, rezultatai. Patikrinus 256 asmenis liga diagnozuota 5 žmonėms. Visuomenės dėmesį į hepatitų problemą siekiančią atkreipti akciją parėmė UAB „MSD/Oriola“.
„Kadangi nejuto jokių ligos simptomų, žmones ši diagnozė tiesiog pribloškė. Mums buvo labai sunku artimųjų akivaizdoje pranešti tokią žinią.... 3 iš sergančiųjų yra jauni, entuziastingi, gyvybės kupini žmonės. Buvo neįsivaizduojamai skaudu matyti šių žmonių ir jų artimųjų veidus po diagnozės“, – prisiminė patikrą inicijavusios Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos LIDPA valdybos pirmininkas Artūras Povilaitis.
VUL Santariškių klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė akcentavo, kad reikia neužmiršti šviesti bendrosios praktikos gydytojų, nes jie pirmieji susitinka su potencialiais ligoniais. „Atranka, diagnostika, gydymas, visuomenės ir medikų švietimas – labai svarbu. Ligonis nėra tik sergantysis, bet ir infekcijos platintojas. Ligonio gydymas taip pat yra visuomenės apsauga nuo infekcijos plitimo“, – akcentavo gydytoja.
Politikai žada paramą
A. Povilaitis diskusijos pradžioje perskaitė Sveikatos apsaugos ministro Vytenio P. Andriukaičio sveikinimo laišką, kuriame išsakytas pažadas atsižvelgti į diskusijos dalyvių pasiūlymus. „Sveikatos apsaugos sistema yra gerokai daugiau nei tik piliulės. Prevencija, profilaktika, sveikos gyvensenos diegimas – tai yra būtinosios sveikatos apsaugos sistemos grandys. Jūsų įžvalgos, racionali kritika ir praktiniai pastebėjimai labai svarbūs: jie padės tobulinti sistemą ir užtikrinti, kad žmonės gautų dar geresnę medicinos priežiūrą“, – rašė ministras.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė gegužės-birželio mėn. skatinanti parlamento narius atkreipti dėmesį į virusinių hepatitų problemą Lietuvoje, akcentavo, kad būtina priimti naujus teisės aktus ir garantavo tolimesnę paramą. Parlamentarė paragino susirinkusiuosius po diskusijos išsiųsti Seimui ir Sveikatos apsaugos ministerijai specialistų parengtą situacijos vertinimą.
„Norėčiau, kad pagal Europos hepatito indeksą mes pakiltume į viršų. Tam būtina efektyvesnė ligos diagnostika, gydymo prieinamumo didinimas ir visuotinis registras, kuris padėtų sužinoti tikslų sergančiųjų lėtiniais hepatitais pacientų skaičių Lietuvoje. Reikalinga ir nacionalinė kovos su hepatitu programa. Sutelkus jėgas parengti naujus teisės aktus nebūtų sudėtinga. Skirsiu savo dėmesį šiai problemai“, – žadėjo D. Mikutienė.
Pacientai palikti likimo valiai
Hepatitu sergantys ligoniai mūsų šalyje palikti likimo valiai, įsitikinęs Lietuvos infektologų draugijos prezidentas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis. Gausu problemų tiek prevencijos, tiek diagnostikos, tiek gydymo grandyse. Kadangi dauguma hepatito atvejų yra besimptomiai, ne visi pacientai yra ligonių įskaitoje, dar mažiau jų gydoma. Be to, ligoniams kompensuojami tik interferonas ir lamivudinas – mažai efektyvūs vaistai.
Nors Vyriausioji ligonių kasa sutinka, kad dabartinę hepatitų gydymo metodiką būtina keisti, į oficialius infektologų draugijos siūlymus reaguojama skeptiškai. „Svarbu, kad pokyčiai vyktų valstybiniame lygmenyje. Dabar Lietuvoje hepatitu sergantys ligoniai palikti likimo valiai. Nors siuntėme valdžios atstovams ne vieną laišką, konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Manyčiau, kad būtinas periodinis gydymo metodikų peržiūrėjimas, aptarimas ir atnaujinimas, kuriame dalyvautų tiek medikai, tiek Valstybinės ligonių kasos, tiek valdžios atstovai“, – akcentavo A. Ambrozaitis.
Prof. habil. dr. Jonas Valantino teigimu, atviro stalo diskusijoje dalyvaujantys specialistai ir taip puikiai supranta hepatito problemos mastą Lietuvoje. Profesorius pasiūlė kitą susitikimą organizuoti Seime arba Sveikatos apsaugos ministerijoje, kad apie situacijos rimtumą sužinotų daugiau politikų, galinčių priimti realius sprendimus.
Būtina bendradarbiauti
Europos kepenų ligų pacientų asociacijos ELPA vyk. direktorius dr. Stanimir Hasurdjiev, susirinkusiesiems pristatęs Europos hepatito indeksą, pagal kurį 2012 m. Lietuva užėmė paskutinę vietą, skatino remtis gerąja kitų šalių praktika ir sukurti nacionalinę kovos su hepatitu strategiją, kuri didintų visuomenės sąmoningumą, diagnostikos ir gydymo prieinamumą, numatytų visuotinį sergančiųjų registrą.
„Situacija su hepatito diagnostika ir gydymu sudėtinga visoje Europoje. Virusinio hepatito paplitimas labai didelis, o išaiškinimo rodiklis – labai mažas. Net Prancūzija, kuri pagal Europos hepatito indeksą užima pirmąją vietą, turi daugybę neišspręstų problemų. Norint keisti šią situaciją, būtinas aktyvus ekspertų, pacientų ir valdžios bendradarbiavimas“, – sakė ELPA vyk. direktorius dr. St. Hasurdjiev.
Anot dr. St. Hasurdjiev, Lietuvoje nacionalinė strategija turėtų būti itin veiksminga, nes tai nedidelė šalis, kurioje yra profesionalių hepatito ekspertų, aktyvių pacientų atstovų, o politikai žada savo paramą. Hepatito strategija turėtų būti paremta mokslo duomenimis, prognozėmis, ja būtina siekti konkrečių, patikrinamų rezultatų.
„Nebūtina laukti valdžios sprendimų. Pirmiausiai reikalinga specialistų ir pacientų iniciatyva. Taip pat būtų verta pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu. Šis laikas būtų palankus spręsti hepatito prevencijos, diagnostikos ir gydymo problemas ne tik Lietuvos, bet ir visos ES mastu“, – siūlė dr. St. Hasurdjiev.
Neaiškus sergančiųjų skaičius
Nors Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis Lietuva priklauso vidutinio užkrėstumo hepatitu C valstybių grupei, tikslus ligos paplitimas mūsų šalyje nėra žinomas. Anot Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidento prof. habil. dr. Limo Kupčinsko, kol nėra atliktų reprezentatyvių gyventojų tyrimų, reikia labai atidžiai stebėti situaciją.
Kadangi hepatito C gydymas Lietuvoje pradėtas gana anksti, dar nepriklausomybės pradžioje, šiuo metu iškyla klausimas, kaip įdiegti efektyviausią gydymą, kuris jau prieinamas Vakarų šalyse. „Nors šios ligos gydymas pigesnis už astmos, epilepsijos ar reumatoidinio artrito gydymą ir, priešingai nei pastarosios, hepatitas C yra pagydomas, nauji, efektyvūs vaistai ligoniams nekompensuojami. Todėl vienas iš pagrindinių dalykų būtų įtraukti naujus medikamentus į klinikinę praktiką“, – dėstė L. Kupčinskas.
Sieks konkrečių pokyčių
Atviro stalo diskusijai pasibaigus priimta eilė konkrečių sprendimų. Pavyzdžiui, nuspręsta įkurti darbo grupę, sudarytą iš valdžios, profesinių organizacijų specialistų ir pacientų asociacijos atstovų, kuri parengs rekomendacijas „Nacionalinei hepatito programai“. Taip pat priimtas sprendimas artimiausiu metu Seimo Sveikatos reikalų komitete surengti virusinių hepatitų situacijos Lietuvoje svarstymą.
Be to, Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA inicijuos akciją „Informuok atsakingai“, kuria bus siekiama skirti deramą dėmesį visuomenės švietimui ir informacijos apie virusinius hepatitus sklaidai: remtis moksliniais tyrimais atsakingai informuojant Lietuvos visuomenę apie galimus virusinių hepatitų užsikrėtimo kelius, gydymo metodus ir pateikiant patikimą statistiką. Numatyta ir kitų konkrečių priemonių kovai su virusiniais hepatitais Lietuvoje.
Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA kartu su Pasauliniu hepatito aljansu (WHA) vykdo akciją „Nieko blogo nematau, nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nesakau“. Daugiau nei 2 mėnesius vykstančia akcija bus siekiama Guinesso rekordo, įtraukiant kuo daugiau virusinių hepatitų problema susirūpinusių žmonių: ne tik visuomenės atstovų, bet ir politikų, valdininkų, medikų. Akcijos finalas – liepos 28 d., pasaulinės hepatito dienos minėjimas. Akcijos metu išsakyti pasiūlymai bus pristatyti Sveikatos apsaugos ministrui V. P. Andriukaičiui.
