Nors medikų bendruomenės spaudžiamas ministras puolė „taisyti“ situaciją ir nurodė, kad iš pradžių pateiktas kaip prievolė šis sprendimas tėra rekomendacija, dalis įstaigų vadovų ja jau ir pasinaudojo.
Patys gydytojai gi pabrėžia, kad didžiausia rizika dėl kryžminės taršos kyla nesilaikant tinkamų saugumo priemonių. Tuo pačiu leidžia sau pajuokauti, kad daugiau prasmės būtų išleidus draudimus tuoktis ar gyventi skirtingose įstaigose dirbantiems medikams, mat namų erdvėje jie užkratu gali pasidalinti daug greičiau nei pernešti jį iš vieno ligoninės į kitą.
Darbdavys ir darbuotojas turėtų susitarti
Socialinių reikalų ir darbo ministerija, Lietuvos medikų sąjūdžio paprašyta išaiškinti situaciją dėl šios rekomendacijos įgyvendinimo, patvirtino, kad „atsižvelgiant į formuluotę, jog ši nuostata nėra privalomo pobūdžio, ji gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei darbdavys ir darbuotojas dėl jos taikymo susitartų".
Tačiau medikų teigimu, realybėje situacija tokia, kad šie turintys pasirinkti, kurioje iš įstaigų dirbti, mat tą darant ciklais abiejų darbų suderinti neįmanoma.
Štai Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė išleido įsakymą, kuriuo ribojama teisė dirbti kitoje gydymo įstaigoje, nebent tai būtų daroma nuotoliniu būdu. Taip pat numatytas privaloma daryti pertrauka norit grįžti į ligoninę po darbo kitoje įstaigoje.
„Nors ir atliekame tyrimus dėl Covid-19, nusistatome darbus ciklais ir susideriname tai su vedėjais, vadovės įsakyme aiškiai nurodyta, kad negalima dirbti kitoje įstaigoje“, – portalui tv3.lt skundėsi viena RVUL dirbanti medikė Daiva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.), teikianti skubią stacionarinę pagalbą.
Jos teigimu, tokiu būdu, nepaisant ministro išleistos rekomendacijos, ligoninės administracija save iškėlė aukščiau ir taip diskriminuoja savo darbuotojus, ypač dirbančius ir kitose gydymo įstaigose.
„Juk stacionarinę pagalbą teikiantys gydytojai negali dirbti nuotoliniu būdu kitoje įstaigoje. Poliklinikose gal tai dar būtų įmanoma. Tačiau irgi yra tokių būklių, kai negali konsultuoti nematydamas paciento.
Be to, ministro rekomendacijoje nėra reikalavimų atidirbus ciklą vienoj įstaigoje eiti poilsio. Kam tuomet daromi tyrimai ir dar po kelis kartus, jei ir taip yra įrašytas perteklinis ir draudžiantis dirbti reikalavimas?“ – dėstė pašnekovė.
Budėjimo teks atsisakyti
Molėtų ligoninės direktorius, kartu dirbantis ir RVUL, Vaidotas Grigas neslėpė, kad dar nežinantis, ar pavyks suderinti abu šiuos darbus.
„Ligoninės komisija patvirtino personalo politiką, pagal kurią dirbantiems papildomą darbą praktiškai nėra galimybių tą daryti. Pavyzdžiui, dirbu ten 0,25 etato budėjimais, t. y. 2 budėjimai per mėnesį.
Tam, kad ten ateičiau pabudėti, reikia prieš tai 2 savaites nedirbti pagrindinėje darbovietėje arba dirbti nuotoliniu būdu. Tuomet pasidaryti 2 PGR tyrimus, paskutinį – ne vėliau nei 36 val. iki ateinant dirbti. Ar tai įmanoma? Tikrai ne“, – konstatavo jis.
RVUL medikės Daivos teigimu, regionai jau dabar stipriai vargsta dėl specialistų stygiaus: „Trūksta budinčiųjų. O dar girdint nuolatinius kaltinimus, kad mes, medikai, esame infekcijos platintojai apskritai krenta ūpas padėti žmonėms..."
Portalas tv3.lt primena rašęs, jog net ir pakoreguotas ministro sprendimas realiai užkirs kelią daug medikams dirbti daugiau nei vienoje pagrindinėje darbovietėje.
Ligoninė: tokie buvo nurodymai
Pati RVUL vadovybė, paprašyta pakomentuoti situaciją, apgailestavo, kad darbo cikliškumas nėra labai patrauklus visiems darbuotojams, tačiau pabrėžė, kad tokios buvusios ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos.
„Šiuo sudėtingu laikotarpiu turbūt kiekvienam tenka daryti vienokius ar kitokius kompromisus. Mūsų įstaigos personalo valdymas karantino laikotarpiu reglamentuojamas COVID-19 valdymo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje komiteto sprendimais.
Švelninant karantino sąlygas visuomenei ir pamažu atnaujinant planinių paslaugų teikimą, šiame komitete buvo svarstomas ir klausimas dėl darbo keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Suprantame darbuotojų norą kuo greičiau grįžti prie įprastinio gyvenimo ritmo, tačiau kryžminės taršos rizikos minimizavimas mūsų įstaigoje išlieka svarbiu infekcijų kontrolės reikalavimų užtikrinimo prioritetu“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Jau turėjo skaudžios patirties
Kartu priminta, kad turėta skaudžios patirties su RVUL priklausančiu reabilitacijos centru „Pušyno kelias“, kuriame gegužės pradžioje įsiplieskė infekcijos židinys ir teko nuo darbo nušalinti daugumą šio centro darbuotojų.
„Tąkart situaciją pavyko suvaldyti, tačiau darbo organizavimo bei pacientų priežiūros tęstinumo užtikrinimas pareikalavo išties didelių pastangų bei papildomų personalo resursų iš kitų RVUL padalinių. Tiek mūsų pačių, tiek kitų gydymo įstaigų patirtis parodė, kad naujasis koronavirusas yra labai landus, o besimptomiai atvejai – itin klastingi. Todėl ir toliau siekiame, kad faktiškai RVUL dirbantys darbuotojai kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbtų tik nuotoliniu būdu, tačiau individualiais atvejais daromos išimtys – darbuotojui iš anksto pateikus darbo kitose darbovietėse grafikus ir aptarus realiai įvykdomus siūlymus dėl kryžminės taršos išvengimo", – teigė ligoninės atstovė.
Ji pridūrė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įstaiga gavusi konkrečius nurodymus minimizuoti tarpusavio kontaktų skaičių, užtikrinti cikliškai dirbančias pamainas, atskirti skirtingas pacientų grupes bei joms paslaugas teikiančio personalo srautus.
„Kaip ir minėjome, nėra draudimo dirbti kitoje įstaigoje ar reikalavimo po darbo RVUL privalomai daryti dviejų savaičių pertrauką. COVID-19 valdymo komiteto rekomendacija dvi savaites nedirbti kontaktinio darbo su pacientu prieš grįžtant į RVUL iš kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo priimta atsižvelgus į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro praktiką įstaigoje atliekant epidemiologinę diagnostiką bei RVUL patikrinimo metu pateiktus nurodymus.
Be to, šiuo laikotarpiu periodiškai atliekant koronaviruso tyrimus darbuotojams, galima tikėtis laiku identifikuoti besimptomius atvejus ir išvengti infekcijos plitimo grėsmės", – komentavo ligoninės vadovybė.
Darbas ciklais įtvirtintas ir šiuo metu didžiausiame COVID-19 infekcijos židinyje gydymo įstaigoje – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Pabrėžia tinkamų apsaugos priemonių būtinumą
Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė pabrėžė, kad visgi akcentai viešojoje erdvėje šiuo metu dedami neteisingi, o medikai be pagrindo įvardijami kaip pagrindiniai infekcijos pernešėjai.
„Ligoninėse yra COVID-19 skyriai ir ne COVID-19 skyriai. Ir pagal tai yra skirstomos apsaugos priemonės. Šitas pacientas, kuris, kaip skaitome ir spaudoj, atvyko į Santaros klinikų krūtinės chirurgijos skyrių, jo koronaviruso testas buvo neigiamas, tai, be abejo, buvo vienokios apsaugos priemonės skirtos darbuotojams. Tačiau po kurio laiko jis išvirto į teigiamą testą, bet jau jis tuo metu užkrėtė ir medicinos personalą. Ir taip ta infekcija išplito.
Tad prieikim prie pradžios, ką mes ir sakom, kad svarbiausia yra apsaugos priemonės, tinkamos apsaugos priemonės. Jeigu medikas jomis buvo aprūpintas, jis neturėtų nei užsikrėsti, nei pernešti tos infekcijos į kitą gydymo įstaigą“, – sakė ji.
Tą portalui yra pabrėžęs Lietuvos rajonų ligonių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris. Jo įsitikinimu, jei laikomasi visų saugumo reikalavimų, apsauginių priemonių naudojimo, rizika užsikrėsti yra labai maža: „Ji didesnė yra einant kažkur į parduotuvę, prekybos centrą, bendraujant su namiškiais.“
Kartu jis teigė, kad toks sprendimas atrodo gana keistas, mat pačioje, kai buvo didžiulė kryžminės taršos rizika, darbuotojams teko dirbti su tokia apsauga, kokią turėjo.
„Ir tada viskas buvo gerai. O dabar, kai esame pilnai bent jau kažkuriam laikui apsirūpinę, žinome taisykles, kaip elgtis su pacientu, apsauga, esame pagal ministro rekomendacijas apsaugoję darbuotojus nuo galimo užsikrėtimo pavojaus, vėl pradedama gąsdinti užsikrėtimais“, – sakė jis.
Savo ruožtu situaciją komentuodamas Molėtų ligoninės vadovas atkreipė dėmesį, kad visgi didesnė problema yra infekcijos plitimas pačioje įstaigoje tarp skyrių, o ne iš išorės, kas dabar yra labiausiai akcentuojama.
Įžvelgia grėsmę dėl paslaugų prieinamumo
Medikų bendruomenė jau kurį laiką įspėja, kad dėl tokio darbo organizavimo, apribojus galimybę specialistams vykti į kitas gydymo įstaigas, gali nukentėti paslaugų prieinamumas regione.
„Problema yra ta, kad didžiosioms įstaigoms netrūksta specialistų ir jos gali tai sau leisti, iš esmės versdamos pasirinkti – ar mes, ar kita įstaiga“, – sakė V. Grigas.
V. Sudario manymu, normalu, kad COVID-19 skyriuose dirbantys specialistai neturėtų dirbti niekur kitur, tačiau yra daugybė kitų specialistų.
„Kuo dabar dėtas akių gydytojas, kuris dirba vienoje ir kitoje konsultacinėje poliklinikoje, kuris naudoja reikiamas apsaugines priemones, žinodamas, kad pacientas teoriškai gali būti viruso nešiotojas?“ – dėstė Pakruojo ligoninės vadovas.
Jo teigimu, žiūrint į bendrą tinklą, tai žlugdo ne vien rajono, bet ir regioninių ligoninių darbą. „Be to, tai liečia ne tik regionus, bet ir privačias gydymo įstaigas, miestus. Nes privačios gydymo įtaigos, ypač antro lygio, praktiškai visos užsidarytų, nes daugelis gydytojų dirba ne viename darbe“, – įspėjo jis.
Veryga: rizikuojama uždaryti ne vieną įstaigą
Komentuodamas savo sprendimą pats sveikatos apsaugos ministras gi aiškino, kad jei bus nustatyta, kad žmogus yra užsikrėtęs ir jei dirbo 5-iose įstaigose – nesvarbu, dėl kokios priežasties, gero, blogo gyvenimo, dėl to, kad ten trūksta specialistų – tai visose tose 5 įstaigose aukšto kontakto asmenys bus 14-kai dienų izoliuoti.
„Taip pat bus ieškoma visų pacientų, su kuriais jie dirbo. Ir galios ta pati tarka. Ir jei taip atsitiks, tai „išsijungs“ ne viena, o 5–7 įstaigos ir kaip tada, jūsų supratimu, – pagerės ar pablogės paslaugų prieinamumas? Mano supratimu, tada jis taps nulinis. Taigi tai yra rekomendacija, jos galima nesilaikyti, bet reikia suvokti, kokios laukia pasekmės“, – įspėjo sveikatos apsaugos ministras.
