Prašyme teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“.
Šį prašymą pasirašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Jolanta Nadišauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius Kęstutis Strupas, šių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Gražina Drąsutienė ir dar daugelis universitetų bei universitetų klinikų medikų bendruomenės atstovų.
Vetuoti įstatymą šiuo raštu taip pat prašo per 20 pacientų organizacijų, tarp jų – Onkohematologinių ligonių draugija, Lietuvos vaikų vėžio asociacija, Vaikų retų ligų asociacija, Lietuvos diabeto sąjunga ir daugelis kitų.
Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.
Akademikų, medikų bei pacientų organizacijos rašte teigiama, kad priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nesuteiks galimybės teikti kokybiškų paslaugų, pažeis pacientų ir žmogaus teises, diskriminuos skirtingo pajamų lygio poras, paskatins medicinos turizmą, o valstybės lėšos pagalbiniam apvaisinimui bus naudojamos neracionaliai.
Pasak rašto, reikalavimas embrionų sukurti tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, ir ne daugiau trijų, prieštarauja moters ir vaiko interesams, nes medicinos mokslas rekomenduoja sumažinti daugiavaisio nėštumo tikimybę, o pakartotinis hormoninis stimuliavimas žalos moters organizmą, jei procedūra nepavyks iš pirmo karto.
„Embrionus šaldant sudaroma galimybė moteriai, nepastojusiai patalpinus šviežius embrionus, panaudoti šaldytus embrionus, ir tik šiems nesivystant pakartotinai stimuliuoti kiaušides, t. y. pradėti naują pagalbinio apvaisinimo ciklą. Įstatymu uždraudus embrionų šaldymą, moteriai teks patirti daugybinius kartotinius hormoninės terapijos, chirurginės intervencijos ir pilnos anestezijos ciklus“, – argumentuoja medikai bei pacientai.
Jie prognozuoja, kad toks įstatymas neišvengiamai mažins pagalbinio apvaisinimo procedūrų Lietuvoje skaičių, skatins priverstinį medicininį turizmą, o „įstatymo trūkumai skaudžiai palies neįtikėtinai didelę visuomenės dalį – skaičiuojama, kad kas septinta Lietuvos pora turi vaisingumo sutrikimų“.
Į prezidentę su prašymu vetuoti įstatymą jau kreipėsi Liberalų sąjūdis, tokius ketinimus iš karto po balsavimo išsakė ir sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Naujojo įstatymo įsigaliojimas numatytas 2017 metais, tačiau jį dar turi pasirašyti prezidentė.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
