Skaičiuojama, kad jų padaryta žala siekia beveik 94 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai.
2018 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas užtruko, nes konsultante dirbusi moteris 2019 metais nuo teisėsaugos pasislėpė Prancūzijoje. Buvo paskelbta jos paieška, o pati moteris buvo sulaikyta Lietuvoje po dvejus metus užtrukusio slapstymosi.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu jau nebeveikiančiame medicinos centre direktoriaus pavaduotoja ir faktinė įmonės valdytoja 2015–2016 metais galėjo įmonės lėšas naudoti savo poreikių tenkinimui.
FNTT pareigūnai įtaria, kad abi moterys įmonės lėšomis pirko prekes, tokias kaip keraminė keptuvė, parketas, trikotažo gaminiai, maistas gyvūnams, sniego batai, turistinis patiesalas ir pan., bei prekių pristatymo, lengvojo automobilio ir keleivio perkėlimo paslaugas, kurios galimai buvo naudojamos ne įmonės veikloje, o moterų asmeninėms reikmėms. Skaičiuojama, kad bendra prekių ir paslaugų vertė sudarė beveik 18 tūkst. eurų.
Taip pat įtariama, kad konsultante dirbusi moteris, kuri galimai faktiškai valdė įmonės finansus ir koordinavo veiklą, disponuodama bendrovės įmonės sąskaitos generatoriumi, neteisėtai į savo sąskaitą persivedė beveik 6 tūkst. eurų ir apgaulingai tvarkė apskaitą.
Be to, padirbėjusi konsultante, o vėliau nėjusi jokių pareigų, moteris galimai tyčia Valstybinei ligonių kasai (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms teikė melagingus duomenis apie veiklos vykdymo adresą, nors licencijos, suteikiančios teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ji neturėjo. Įtariama, kad siekdama gauti VLK lėšų, moteris VLK ir Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių teritorinėms ligonių kasoms teikė PVM sąskaitas faktūras bei pažymas ir tokiu būdu neteisėtai medicinos centrui gavo beveik 70 tūkst. eurų VLK lėšų.
Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už didelės vertės sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią baudą – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint tam leidimo ar licencijos griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
