Jame buvęs laikinasis lengvo svorio kategorijos čempionas amerikietis Dustinas Poirier (27-6, 1 be nugalėtojo) antrame raunde nokautavo po metų pertraukos į narvą sugrįžusį buvusį dviejų skirtingų svorio kategorijų čempioną airį Conorą McGregorą (22-5) ir atsirevanšavo jam už 2014 m. patirtą pralaimėjimą puslengviame svoryje.
„Visi šitą vietą vadina kovų sala, bet čia iš tikrųjų yra kovų viešbutis. Beveik visą laiką negalėjau jo palikti, o toliausiai, kur galėdavau eiti, buvo treniruočių salė. Jaučiausi kaip kalėjime ir buvau pagalvojęs, kad reikėtų iššokti per balkoną. Buvau toks įsitempęs prieš kovą... Rūbinėje, išėjimo į narvą metu jaučiausi kaip nesavas, bet nušvitus šviesoms narve atgijau. Tai buvo esminis momentas.
Pirmoje mūsų kovoje taip ir neatradau savęs, o šiandien mėgavausi kova ir linksminausi narve. Buvo ir „purvinų“ kalbų. Conoras kažką murmėjo, kai atakavo mane petimi, bet tų žodžių nepamenu. Žinau, kad McGregoras yra šoumenas, todėl narve turėjau gerą laiką. Abu su Conoru žinome kovinio sporto „žaidimą“ ir kas yra kova. Žinojome, kad sužeisime vienas kitą, tačiau tai nereiškia, kad po kovos mes negalime likti draugais“, - sakė D.Poirier.
Amerikietis pripažino nustebęs, kaip lengva buvo parversti C.McGregorą: „Kovos planas buvo imtynės, kojų spyriai ir boksas. Norėjau pritaikyti šių elementų mišinį. Buvau priblokštas, kad jį taip lengvai parverčiau. Gal tiesiog atakai pasirinkau idealų momentą. Aišku, pajaučiau, ką reiškia Conoro kairės rankos jėga. Tie smūgiai buvo žaibiški ir labai stiprūs, tačiau kovos eigoje, man atrodo, pradėjau prie to prisitaikyti ir numatyti, kada jis puls. Jaučiau, kad su kiekvienu raundu mano pranašumas tik didės. Sunku pasakyti, ar Conorui pakenkė tas neaktyvumas. Į tai kiekvienas reaguoja skirtingai.
Šį kartą, skirtingai nei pirmoje kovoje, nebuvau toks pasimetęs ir paveiktas Conoro vardo. Pirmoje kovoje buvau kaip ryškių šviesų apakintas briedis, o dabar ėjau į narvą su nusiteikimu, kad prieš mane irgi yra žmogus, kuris gali kraujuoti taip pat, kaip aš.Nežinau, kiek man kovų liko šiame sporte, bet norėčiau baigti karjerą tapęs pasaulio čempionu. Įdėjau daug darbo ir padariau šiame sporte viską, išskyrus tikrojo pasaulio čempiono diržo iškovojimą. Tai yra pagrindinis mano tikslas. Neskubėsiu grįžti į narvą, dabar noriu parskristi namo ir parduoti aštraus padažo buteliukų.“
D.Poirier pagyrė Michaelą Chandlerį už pergalę prieš Daną Hookerį, tačiau pažymėjo, kad jo tautietis šiuo metu dar nėra vertas kovos dėl pasaulio čempiono diržo.
„Naujokas atėjo į UFC, nugalėjo varžovą, kurį aš ką tik nugalėjau, ir gauna kovą dėl diržo? Na jau ne. Tegul Chandleris dabar kaunasi su Oliveira ar pan. Oliveira turbūt labiau nusipelno kovos dėl diržo už Gaethje, nes tokios progos dar negavo. Galbūt jiems reikėtų išsiaiškinti santykius tarpusavio kovoje. Mane domintų trečioji kova su Conoru, taip pat visada norėjau išspardyti Nate‘o Diazo užpakalį“, - sakė D.Poirier.
