Juodosios skylės – sudėtingi kosminiai objektai, nuo kurių pasprukti neįmanoma, tačiau jos gali būti arčiau mūsų nei įsivaizduojame.
Nors kosmoso platybėse juodųjų skylių, susidariusių suirus didelėms žvaigždėms, yra gausybė, gali egzistuoti ir miniatiūrinės juodosios skylės, kurios per Žemę gali keliauti kasdien, rašo „Daily Mail“.
Ir kitaip nei didžiosios juodos ios skylės, praryjančios viską, netgi šviesą, mažosios juodosios skylės objektus išlaiko savo orbitoje.
Kaip teigiama Aarono P. VanDevenderio iš kompanijos „Halcyon Molecular“ Kalifornijoje ir J. Pace VanDevenderio iš Sandia nacionalinių laboratorijų Albukerkėje, Naujoje Meksikoje, tyrime, šis orbitos efektas yra panašus į būdą, kuriuo elektronai skrieja aplink branduolį ir nebūna nublokšti į jo vidų.
Savo tyrime VanDevenderiai plėtoją teoriją, kad kai kurios teorinės mažosios skylės yra tokios mažos, jog jos egzistuoja Žemėje bei keliauja pro ją nepadarydamos jokios žalos.
Mokslininkai mano, kad labai mažas juodųjų skylių dydis reiškia, jog jos paklūsta tokiems pat kvantiniams dėsniams kaip ir atomai, taigi prie jų priartėjančios dalelės skrieja aplink jas, o ne būna absorbuojamos.
Taigi kai didžiulės juodosios skylės gali praryti ištisas planetas, mažosios juodosios skylės savo traukos jėga gali priversti aplink esančią medžiagą skrieti aplink jas.
VanDevenderiai šią teoriją pavadino Gravitaciniu atomo ekvivalentu (angl. Gravitational Equivalent of an Atom – GEA) ir paskaičiavo, kad tamsiosios medžiagos pavidalu pro Žemę kiekvienais metais gali prakeliauti milijonai kilogramų mažųjų juodųjų skylių.
Be to, potencialiai nėra jokio pavojaus, kad Žemė gali būti praryta, nes mažosios juodosios skylės per planetą prakeliautų taip greitai, kad jų orbitoje esančios dalelės atplėšiamos.
Nors juodųjų skylių tai nepražudytų, šio proceso metu išskirti radiacijos žybsniai galėtų paneigti Stepheno Hawkingo teoriją, kad mikroskopinės juodosios skylės turėtų greitai išgaruoti.
„Aptikti pro Žemę keliaujančią mažą juodąją skylę būtų sudėtinga, bet įmanoma. GAE gebėjimas spinduliuoti aptinkamus radiacijos kiekius yra mažas, bet žymus. Greičiausiai būtų daug lengviau stebėti Žemės orbitoje esantį GAE, o ne dideliu greičiu keliaujantį pro planetą“, – kalbėjo A. VanDevenderis.
