Mažos alaus daryklos yra priverstos atleisti dalį darbuotojų arba apskritai nutraukti veiklą. Pagrindinės priežastys – nuo šių metų sausio padidintas akcizas alui ir panaikintos egzistavusios lengvatos mažiesiems aludariams.
Nepakeliama našta
Seimas ir Vyriausybė nuolat deklaruoja ketinimus palaikyti ir paremti smulkųjį ir vidutinį verslą. Nepaisant šių pareiškimų, pernai Seimas priėmė sprendimą suvienodinti mažuosius ir didžiuosius alaus gamintojus, panaikindamas mažoms alaus darykloms teiktas akcizo lengvatas.
Per vieną naktį priimti sprendimai nutraukė mažų alaus daryklų piniginius srautus, sužlugdyti planai ir investicijos. Be to, 2008 metais išrinktas Seimas nutarė visų rūšių alui akcizą padidinti 10 proc.
Mažoms alaus darykloms šiemet nuo sausio ne tik panaikintos iki šiol teiktos akcizo lengvatos, bet ir padidintas akcizas. Nuo 2009 metų sausio 1 d. mažiesiems aludariams mokesčiai padidėjo 120 proc.
„Valdžia sąmoningai užkrovė nepakeliamą naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui? Kito atsakymo nėra, kodėl ir taip sunkiai galą su galu suduriančioms mažoms alaus darykloms panaikintos lengvatos. Mažų alaus daryklų pardavimai krito 50 proc. Tai akivaizdu, kad sudaromos sąlygos didelėms užsienio kompanijoms užimti mūsų rinkos dalį“, – teigė Mažų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė.
Išliks tik didieji gamintojai
Mažieji aludariai įsitikinę, kad naujojo Seimo sprendimai sudaro sąlygas klestėti užsienio investuotojams priklausančioms didžiosioms alaus darykloms. Esą tokiomis sąlygomis galės išlikti tik milijonines apyvartas skaičiuojančios kompanijos.
L.Šileikienė tikino, jog kyla abejonių, ar tai nepakenks biudžetui, juk pelnas gali iškeliauti iš šalies. Jos nuomone, galbūt būtų tikslinga naudoti progresinį akcizo mokestį. Tuomet kas daugiau pagamina, tas daugiau ir moka akcizo mokesčio.
„Balsas.lt“ primena, kad pernai akcizų lengvata buvo taikoma įmonėms, gaminančioms iki 8 mln. litrų alaus per metus.
„Visose ES šalyse, išskyrus Slovėniją ( kur yra gilesnės „Grappa“, o ne alaus vartojimo tradicijos) bei vyno šalis (Prancūzija, Italija, Ispanija), mažiesiems aludariams galioja mokesčių lengvatos“, - tvirtino L. Šileikienė.
Svarsto atleisti dalį darbuotojų
Mažų alaus daryklų asociacijos vadovė neatmeta galimybės, jog krize pasinaudodamos didžiosios alaus daryklos bando daryti įtaką Vyriausybei ir Seimui, kad būtų sudarytos sąlygos atsikratyti konkurentų - sužlugdyti mažas alaus daryklas. Todėl mažieji aludariai gali būti priversti užsidaryti.
Anot L. Šileikienės, senąsias natūralaus alaus virimo tradicijas naudojančioms ir jas saugančioms bendrovėms iškilo reali bankroto grėsmė.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 70 mažų alaus daryklų. Jei būtų uždarytos dabar ir planuojančios vėliau asociacijai priklausyti įmonės, be darbo liktų 350 žmonių. Pablogėtų ir salyklo, butelių bei kitų alaus gamybai reikalingų medžiagų tiekėjų situacija.
Valstybės biudžetas vietoj planuojamų papildomų 1,5 mln. litų įplaukų (padidinus akcizą) netektų 17,8 mln. litų, kuriuos kasmet sumoka vien tik Mažų alaus daryklų asociacijos nariai.
