Nors, palyginti su pernai, šiemet parduotuvių bankrotų buvo tik 9,5 proc. daugiau, tačiau tendencijos mažmeninės prekybos sektoriaus „viduje“ nelabai džiugina, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa, – gausiau bankrutavo maisto produktų (nuo 30 iki 37), drabužių ir tekstilės (nuo 8 iki 12), elektronikos prekių (nuo 4 iki 7) mažmenininkai. Ten, kur vyksta prekybos koncentracija – bankrutuoja senesnės parduotuvės. Pavyzdžiui, pernai su rinka atsisveikino 3 nespecializuotos maisto parduotuvės įsteigtos iki 1999 metų, šiemet tokių buvo net 11. Ten, kur steigiasi daugiau naujų įmonių – daugiau bankrutavo naujos įmonės. Štai pernai užsidarė 1 drabužių ir avalynės parduotuvė, įsteigta po 2009 metų, šiemet jau 7.“
Tęsiasi pernykštė tendencija, kad labiau bankrutuoja regionuose esančios parduotuvės. Jei penkiuose didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose su pirkėjais šiais metais atsisveikino 12 proc. mažiau parduotuvių nei pernai, tai likusiose 50 savivaldybių mažmenos įmonių bankrotų beveik dvigubėjo - nuo 21 iki 39.
Didmiesčiuose labiausiai bankrutavo drabužių parduotuvės (+4), mažėjo statybinių ir laisvalaikio prekių parduotuvių (-10) bei vaistinių (-4) bankrotų. Pastarojoje šakoje jau beveik neliko tinklams nepriklausančių prekybos taškų. Iš didmiesčių prasčiausiai mažmenininkai jaučiasi Šiauliuose. Čia didžiausia emigracija ir didžiausias vienam gyventojui tenkantis prekybos plotas. Parduotuvių bankrotais Šiauliai lenkia dvigubai didesnę Klaipėdą.
Parduotuvių bankrotų gausėjimą regionuose skatina vienu metu susidėjusios demografinės problemos (visų pirma, emigracija), prekybos koncentracija ir išaugusi minimali alga. Čia labiausiai gausėjo maisto (+10) ir statybinių, buities ir laisvalaikio prekių (+8) parduotuvių bankrotų.
