Nors tolimasis Kazachstanas savo kultūra mums – egzotiška šalis, bet iš tiesų Lietuvą su šia valstybe sieja ne tik skaudūs istoriniai išgyvenimai, bet ir pamažu atgimstanti ekonominė šalių partnerystė.
Šiuo metu šalyje gyvena apie 7 tūkst. lietuvių, o vien Karagandos srityje – 2,5 tūkst. Į Lietuvą trumpam atvykęs Karagandos lietuvių bendruomenės „Lituanika“ pirmininkas Vitalijus Tvarijonas surado laiko pokalbiui apie tai, kuo šiandien gyvena lietuvių bendruomenė Kazachstane.
Pirmąją interviu dalį skaitykite čia.
Kaip Kazachstane pristatoma lietuviška kultūra?
Kasmet gegužės 1-ąją Kazachstane minima Tautų vienybės diena. Šiai šventei ruošiame lietuvių nacionalinius patiekalus ir tai daroma ne tik dėl savo bendruomenės, bet ir dėl žmonių, kurie ateis į šventę. Paprastai lietuviškas šešių metrų ilgio stalas atrodo ne ką prasčiau nei gruzinų ar moldavų. Pastebime, kad kasmet didėja ne tik susidomėjimas mūsų šalies nacionaline virtuve, bet ir noras parodyti savo kultūros išskirtinumus. Net galėčiau pasakyti, kad tarp šalių egzistuoja tam tikra neformali konkurencija – net tokios tautinės bendruomenės kaip romai ar kurdai prisijungia prie įvairių kultūrinių renginių ir didžiuojasi savo kultūros savitumu.
Nemažiau dėmesio sulaukia ir meninė programa. Bendruomenėje veikia jaunimo tautinių šokių kolektyvas. Įdomu tai, kad jam priklauso ir korėjiečių bei kitų tautybių jaunimas, bet, svarbiausia, kad jie šoka tautinius lietuvių šokius. Džiugu, kad lietuviškus šokių kolektyvus galime papuošti tautiniais kostiumais. Suprantama, visko iš Lietuvos atsivežti negalime, kai ką tenka siūti vietoje. Džiugina ir tai, kad vienas valstybinis kolektyvas, kuris šoka pasaulio šalių tautinius šokius, savo repertuare turi ir lietuviškų. Šis kolektyvas prezidento kvietimu dažnai pasirodo įvairiuose renginiuose, atvykus garbiems svečiams.
Kas kartą, kai atvykstu į Lietuvą, stengiuosi įsigyti kuo daugiau vaizdo medžiagos, muzikos įrašų, literatūros – visą tai sulaukia didelio susidomėjimo Kazachstane.Tris kartus per metus rengiami lietuvių kultūros festivaliai, kuriuos sudaro kūrybiniai vakarai ir kiti renginiai.
Kaip atrodo lietuviai kitų tautinių bendrijų, esančių Kazachstane, kontekste?
Nė viena pasaulio šalis neturi analogo kaip Tautų asamblėja, kurią globoja pats šalies prezidentas. Asamblėjoje daugiausiai sprendžiami įvairūs kultūriniai tautinių mažumų vienybės klausimai. Vien Karagandos srityje yra įregistruotos 24 tautinės bendrijos ir visų šių jų atstovai aktualius klausimus sprendžia prie vieno stalo. Įsivaizduokite, metai turi 12 mėnesių, o atstovai susitinka mažiausiai du kartus per mėnesį ir sprendžia aktualius tautinių švenčių organizavimo klausimus. Nors pati bendruomenė veikia Kazachstane, problemas sprendžiame labai lietuviškai.
Ar Kazachstanas tolerantiška šalis tautinėms mažumoms?
Tolerancija nereiškia pakantumo. Tai gebėjimas priimti, juk mes nenukenčiame nei nuo čigonų, nei nuo kurdų ar kirgizų. Tuo ir paremta tautų vienybę puoselėjanti programa, kad mes visi skirtingi ir turime kiekvienas akcentuoti savo savitumą, bet jokiu būnu ne kaip nors agresyviai. Kažkas valgo avieną, kažkas, kiaulieną, kažkas mėgsta žalią spalvą, o kam nors patinka raudona, bet juk tai yra pasaulėžiūros skirtumai, o kartu ir mūsų turtas. Suaugusieji patys suvokia, koks savitas ir vertingas kultūrinis palikimas, o kaip visą tai perduoti vaikams?
Mūsų bendruomenėje stiprus patriotizmo jausmas, bet kartu mes nepamištame, kad gyvename Kazachstane ir tik toks tolerantiškas mąstymas leidžia tautoms sugyventi.
Bet kuriuo atveju, net jei žmonės yra sukūrę mišrias santuokas ar gimę mišriose šeimose, mūsų bendruomenė tam ir susikūrė, kad išsaugotų lietuviškas šaknis ir tai akcentuojame. Jei į mūsų bendruomenę ateina kazachas ar kitos tautybės žmogus, jis turi suprasti, kad mes nevalgome rankomis, klausomės savo tautinės muzikos ir pan. Taip mes gyvename Kazachstane, bet atėjęs į bendruomenę žmogus turi gerbti mūsų papročius ir kultūrą. Bendruomenė – tai tarsi maža šalis, jei nori jai priklausyti – būk, mokykis suprasti tautą ir jos charakterį, kada nors gal aplankysi Lietuvą, bet savo tradicijas turime saugoti ir niekas neturi teisės tam trukdyti.
Ar domitės Lietuvos aktualijomis, sekate spaudą?
Kaip tik šiemet mums buvo nutrauktas lietuviškų laikraščių siuntimas, gaudavome net tris periodinius leidinius. Šiuo metu viską siunčiamės iš interneto. Labai smagu palaikyti rankose lietuvišką laikraštį. Įsivaizduokite, gauname laišką iš Lietuvos su lietuvišku pašto ženklu, viduje laikraštis, o jo pirmajame puslapyje – prezidentės fotografija ir apima toks jausmas, lyg tą laišką siunčia pati prezidentė. Net ir mūsų bendruomenės nariai, kurie neskaito lietuviškai, su malonumu pavarto lietuvišką spaudą. Karagandos sritis labai didelė – tris kartus didesnė už Lietuvą, ir tie žmonės, kurie į apskrities centrą atvyksta vos kartą per mėnesį, mūsų bibliotekoje prisėda paskaityti lietuviškų laikraščių visai negalvodami apie tai, kad naujienos senos.
Šiuo metu Karagandos srityje gyvena apie 2500 lietuvių, visame Kazachstane – 7 tūkstančiai, tiesa, ne visi jie aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvauja apie 50 žmonių. Manau, kad lietuviai labai aktyvūs, įsivaizduokite, uzbekų bendruomenę sudaro apie 12 tūkst. žmonių, o iš jų vos 30 aktyvūs.
Pokalbio pabaigoje V. Tvarijonas prisipažino, kad kas kartą grįždamas iš Lietuvos į Kazachstaną veža lietuviško gintaro papuošalų, suvenyrų su nacionaline simbolika, lietuviškos muzikos įrašų ir žinoma, juodos lietuviškos duonos.
