Mažų alaus daryklų asociacija kreipėsi į Seimo komitetus, ragindama palikti akcizų lengvatas smulkioms alaus darykloms.
Seimo komitetams buvo išsiųstas Mažų alaus daryklų asociacijos kreipimasis, kuriame teigiama, kad praradusios lengvatas mažosios alaus daryklos bankrutuos ir šių lengvatų panaikinimo efektas bus priešingas, nei tikimasi.
„Vietoje to, kad biudžetas gautų 1 mln. litų, praras apie 15 mln. litų, kuriuos kasmet biudžetui, kaip įvairius mokesčius, sumoka vien Mažų alaus daryklų asociacijos narės, jau nekalbant apie visas 70 mažųjų alaus daryklų“, - sako asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė.
Anot jos, tokie naujai išrinkto Seimo žingsniai verčia teigti, kad Lietuvoje sudaromos sąlygos klestėti užsienio investuotojams priklausančioms didžiosioms alaus darykloms, tuo tarpu smulkusis lietuviškos kilmės verslas yra žlugdomas, nors smulkiosios alaus daryklos saugo šimtmečių tradicijas ir senuosius amatus.
„Visose Europos Sąjungos šalyse mažiesiems aludariams galioja mokesčių lengvatos, tuo tarpu Lietuva netausoja savo verslininkų ir paveldo“, - tvirtina Mažų alaus daryklų asociacijos vadovė.
Šiuo metu Lietuvoje akcizų lengvata taikoma įmonėms, gaminančioms iki 8 mln. litrų alaus per metus. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių šis limitas siekia 1-3 mln. litrų per metus. Pavyzdžiui, Anglijoje - iki 1 mln. litrų per metus, Vokietijoje taikoma lengvata ir įmonėms, kurios gamina net iki 20 mln. litrų alaus per metus, tik lengvatos dydis priklauso nuo gaminamo alaus kiekio – kuo alaus gaminama daugiau, tuo lengvata mažesnė.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 70 mažų alaus daryklų, kurios saugo senąsias klasikinės Lietuvos alaus virimo tradicijas bei paveldą.
