Vietos pranešimuose ir socialiniuose tinkluose buvo matyti užtvindyti keliai, apsemti automobiliai, namai ir eilės uždarytų parduotuvių nukentėjusiose teritorijose, daugiausia pietinėje Džohoro valstijoje netoli kaimyninio Singapūro.
Liūtys nesiliauja ir trukdo teikti pagalbą
Policija pranešė, kad nuo trečiadienio žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant vyrą, kurio automobilį nunešė potvynio vandens srovė, ir vyresnio amžiaus porą, kuri nuskendo.
Beveik 41 000 žmonių iš šešių valstijų, daugiausia iš Džohoro, buvo evakuoti į mokyklas ir bendruomenių centrus, kur jie gavo maisto, vandens ir drabužių.
Paskutinė žuvusioji – 68 metų moteris, kuri nuskendo netoli savo užlieto namo, išėjusi iš evakuacijos centro Segamato mieste Džohoro valstijoje, pranešė policija.
Džohoro Jong Pengo mieste naujienų agentūros AFP žurnalistai matė šeimą, kuri prie savo namų braidė rusvame vandenyje, kurio gylis siekė daugiau nei kelius, o vaikai plūduriavo ant padangų kamerų.
38 metų Safiee Hassanas (Safijis Hasanas) sakė, kad jam ir jo šeimai pavyko išgelbėti šaldytuvą, sofą ir kai kuriuos elektros prietaisus.
„Kiti daiktai, pavyzdžiui, lova, čiužinys, spinta, yra sugadinti“, – sakė jis AFP.
Malaizijos gamtos draugijos prezidentas Vincentas Chow (Vinsentas Čou) AFP sakė, kad tai didžiausi potvyniai Džohore nuo 1969 metų.
„Dabar orai nenuspėjami. Klimato kaita pergudravo orų pranešėjus“, – sakė jis.
V. Chow sakė, kad gavo skubių pagalbos skambučių iš kaimo gyventojų, gyvenančių palei upės krantą Petos kaime, esančiame maždaug už 120 km į šiaurę nuo Jong Pengo.
„Žmonės prašo maisto ir vaistų. Vienintelis būdas aprūpinti maistu ir drabužiais – atskraidinti lėktuvu“, – sakė jis.
Malaizijoje dėl lapkritį prasidėjusio kasmetinio musonų sezono nuolat pliaupia neregėto masto liūtys. Ankstesni didžiausi per pastaruosius dešimtmečius potvyniai Malaiziją užklupo 2014 metais, kai apie 118 000 žmonių paliko savo namus.
Pietryčių Azijos šalis metų pabaigoje dažnai susiduria su audringais orais, o dėl sezoninių potvynių čia nuolat vyksta masinės evakuacijos ir žūsta žmonės.
Neįprastas kritulių kiekis
Tačiau aplinkosaugos organizacijos „Malaizijos žemės draugai“ (Sahabat Alam Malaysia) prezidentė Meenakshi Raman (Minakši Raman) sakė, kad didelis kritulių kiekis yra neįprastas šiuo metų laiku, ir dėl potvynių kaltino žaliųjų plotų trūkumą.
„Dėl miškų kirtimų kaimo vietovių, miestų ir miestelių aukštupiuose mūsų upės ir kanalizacija užsikemša dėl dirvožemio erozijos ir negali sulaikyti padidėjusio kritulių kiekio“, – sakė M. Raman.
„Be to, dėl pernelyg intensyvaus teritorijų betonavimo taip pat atsiranda vandens perteklius, nes lieka mažai žalumos, kuri veiktų kaip kempinė“, – sakė ji.
Ji įspėjo, kad žmonės ir valdžios institucijos „neskiria pakankamai dėmesio tam, kad padidintų mūsų prisitaikymo prie vis dažniau pasitaikančių neįprastų orų reiškinių pajėgumus“.
Meteorologijos departamentas įspėjo, kad lietus gali tęstis iki balandžio.
„Tačiau mes nepakankamai stengiamės didinti savo atsparumą klimato kaitai saugodami miškus, dirvožemį ir upes ir kurdami miestus kempines, galinčias sugerti didėjantį lietaus vandenį“, – sakė M. Raman.
„Reikia keisti tradicinį požiūrį ir sumažinti tokių intensyvių liūčių poveikį“, – pridūrė ji.
Kai kurios aukos buvo linkusios galvoti fatalistiškai.
„Mes tiesiog priimame tai, ką Dievas davė. Ką galime padaryti?“ – sakė 54 metų Kabibah Siam (Kabiba Siam).
„Negalime skųstis savo likimu, nes čia visi išgyvena tą patį“, – pridūrė ji.
