Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, turinčioms ne tik didinti konkurenciją, bet ir sumažinti šilumos kainą.
Naujosios nuostatos turi įsigalioti jau nuo šio lapkričio. Energetikos ministerija buvo išplatinusi informaciją, kurioje teigiama, kad pataisos duos realią naudą visiems šilumos vartotojams jau šį šildymo sezoną.
Teigiama, kad jos mažins šilumos kainą, griežčiau reglamentuos šilumos tiekėjų veiklą, išspręs šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojai turės teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti.
Viena naujų nuostatų ta, kad nebus leidžiama į šilumos kainą įtraukti šilumos punktų priežiūros sąnaudų. Dėl to šilumos kaina kai kur sumažėtų iki 8 procentų.
Be to, daugiabučių namų administratoriumi negalės būti šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų išvežimo ir kitas komunalines paslaugas, šių paslaugų apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių gamintojai ar jų prekyba besiverčiantys asmenys, biokuro gamyba ar prekyba užsiimantys asmenys. Manoma, kad tuomet sprendimai bus objektyvesni, skaidresni, konkurencingesni. Taip pat pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negalės būti šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams ir pan. Tokios nuostatos galiotų tik penkiems šalies didmiesčiams ir Alytui.
Tačiau abejojama, ar gyventojai iš tiesų už šilumą mokės mažiau, kaip kad ne kartą akcentuota.
Nuostatos nepatinka
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis įsitikinęs, kad naujasis įstatymas buvo labai prastas, neapgalvotas pasirinkimas. „Gali labai sujaukti šilumos ūkio sistemą“, – baiminasi jis.
Taip pat manoma, kad naujosios nuostatos vartotojams gali sukelti nepagrįstų lūkesčių, kurie galiausiai atsisuktų prieš pačius vartotojus – taupydami jie gali pradėti atsisakinėti šilumos sistemų priežiūros.
„Pats šilumos sezono vidurys, mazgai pradės gesti, naujų nėra, pinigų remontui taip pat nėra sukaupta“, – ir apie tokį galimą scenarijų kalba J. Antanaitis.
Be to, daug kalbama apie šilumos kainos mažėjimą. Tačiau, prezidento teigimu, realiai ji nemažėja – tik iš bendros sumos atskiriama šilumos kaina ir punkto priežiūros kaina. Bent jau dalyje šalies miestų šios abi kainos yra pateikiamos neatskiriant. „Tas mokestis tiesiog pereina į kitą eilutę ir niekur nedingsta“, – aiškina jis.
J. Antanaičio įsitikinimu, didžiausia naujomis įstatymo nuostatomis padaryta klaida yra ta, kad patiems butų savininkams neleidžiama naudotis savo daiktu pagal savo poreikį.
„Tas, kas gamina tuos punktus, ir yra geriausias prižiūrėtojas varžteliams sukti“, – įsitikinęs Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovas.
Šis įstatymas buvo pritaikytas vienai sostinės įmonei, tad J. Antanaitis piktinasi, kad nesprendžiama viena konkreti situacija, o modelį bandoma taikyti visai Lietuvai, kur situacija yra skirtinga.
Vis dėlto kol nėra poįstatyminių aktų specialistas neatmeta galimybės, kad bus geriau nei dabar, o kaip įstatymas veikia realiai paaiškės šildymo sezono metu.
Panevėžyje – kitaip
Panevėžio vartotojų naujosios įstatymo nuostatos taip pat neturėtų itin paliesti. Gyventojų gaunamose sąskaitose, skirtingai nei kai kuriuose kituose miestuose, nurodoma tik viena šilumos kaina, nepriklausomai nuo to, kam priklauso šilumos punktas. Į tą kainą neįskaičiuojamos priežiūros išlaidos – už tai sumokama namo prižiūrėtojui ar priežiūrą atliekančiai įmonei. Tad gyventojai mato, kiek moka už šildymą ir kiek už punkto priežiūrą. Be to, šilumos punktai jau keletą metų priklauso patiems namų gyventojams. Bendrovė „Panevėžio energija“ mieste prižiūri 40 gyvenamųjų namų. Tad jų gyventojams, pagal naująsias nuostatas, jau teks ieškoti kito prižiūrėtojo.
Bene daugiausia šilumos punktų prižiūri Panevėžio butų ūkio bendrovė. Jos direktorius Gintaras Ruzgys sako drąsiai dar negalįs komentuoti įstatymo, nes jį lydės poįstatyminiai aktai. Vis dėlto, specialisto įsitikinimu, situacija mieste neturėtų pasikeisti. Įmonė nėra susijusi su šilumos tiekėju ar kitu naujuoju įstatymu draudžiamu asmeniu ar įmone, daugiabučiuose dirbama pagal sutartis.
„Atvirkščiai, gal dar kas susidomės mūsų paslaugomis daugiau? Gal ateis pas mus?“ – tikisi G. Ruzgys.
Mersedeso nepadarys
Patys šilumos punktai mieste priklauso daugiabučių gyventojams kaip bendra dalinė nuosavybė. Jis nemanė, kad šilumos punktai gali likti be priežiūros – tai būtina, nes kitaip šilumos ir karšto vandens tiekimas būtų negalimas. Bėdų gyventojams renkantis taip pat neturėtų kilti: įmonių, galinčių atlikti darbus, netrūksta.
G. Ruzgio žiniomis, mieste yra apie 800 šilumos įvadų į namus. Jo vadovaujama įmonė prižiūri 475 pastatus (kartu su negyvenamais), dalį prižiūri „Panevėžio būstas“ ir „Panevėžio energija“. Be to, mieste yra apie 270 bendrijų, anksčiau buvusių kooperatinių namų, kurios turi savus prižiūrėtojus.
Butų ūkio vadovas netiki, kad pokyčiai turės įtakos šilumos kainai – nebent apie 10–15 procentų būtų sumažintas energijos vartojimas.
„Niekada struktūros pertvarkymas nedavė didelio rezultato. Pavyzdžiui, turime senos kartos automobilį „Moskvič“: nieko viduje nepakeitus, tačiau gerai sureguliavus, jis nebus panašus mersedesą. Kažkiek bus sureguliuota, racionaliau naudojama, bet nedaug“, – vaizdžiai aiškina jis.
D. Savickienė
A. Miškinis: prezidentės pataisa dėl šilumos punktų kvaila ir nepagrįsta
