Mokslo ir studijų institucijų valdymo atidavimas valdininkų parinktiems partneriams mokslo ir studijų žlugimą dar labiau paspartins.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) svetainėje paskelbtas „Patikslintas 2009 m. valstybės biudžeto asignavimų mokslui ir studijoms paskirstymo projektas“. Pagal šį projektą 2009 metams 14 universitetų ir 34 valstybės bei universitetų mokslo institutų paskirstyta 768 mln.Lt arba 0,63% Finansų ministerijos prognozuojamo 121 mlrd.Lt 2009 m. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Atkreiptinas dėmesys, kad 2008-iems metams ŠMM paskirstė 0,70% BVP, t.y. 11% daugiau negu numato 2009-iesiems. 2008 m. Valstybės biudžeto įstatymu universitetams ir mokslo institutams skirta 813 mln.Lt arba 0,76% prognozuojamo 107 mlrd.Lt 2008 m. BVP.
2009 m. projekte numatytas tik stipendijų fondo ir administravimo bei ūkio išlaidų didinimas, o asignavimų, skiriamų daugumai institucijų vykdyti studijoms, moksliniams tyrimams ir meninei kūrybai, net nominalios sumos mažėja ir besudaro tik 0,4% BVP. Projekte nenumatytos ir lėšos Vyriausybės patvirtintos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos 2009 metais įgyvendinimui. Vyriausybės vertinimu visų universitetų, mokslo institutų ir kolegijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimui 20% 2009 m. reikia tik 101 mln. Lt. Įdomu pastebėti, kad analogiškos pedagoginių (švietimo) darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo programos įgyvendinimui 2009 m. reikalingi 1106 mln. Lt arba 10 kartų daugiau negu visai aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemai. Kita vertus, 2007 m. sveikatos apsaugos finansavimas buvo padidintas milijardu litų, iki 4,5% BVP, o dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų padidinimui nebuvo surasti net papildomi 35 mln. Lt. Vien šių skaičių palyginimas akivaizdžiai demonstruoja, kiek pigiai valstybei kainuoja mokslo ir studijų „šelpimas“. Priešingai visiems įpirštai nuomonei apie valstybei nepakeliamą aukštojo mokslo „naštą“.
Net jeigu ir bus papildomai skirtas finansavimas atlyginimų padidinimui, tai universitetams ir mokslo institutams 2009 m. bus skirta tik apie 0,7% BVP arba 8% mažesnė BVP dalis negu 2008 metams.
Nuo 1998-1999 metų iki 2006-2007 metų mokslui ir studijoms iš valstybės biudžeto skiriamas finansavimas pastoviai mažėjo: nuo 1,25% BVP 1999 m. iki 0,8% BVP 2007 m. Ir tik pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo (žr. pav.).
Mokslo ir studijų finansavimo kitimas BVP procentais ir prižadėtas, įstatymu įtvirtintas būtinas finansavimas.
Net ir pridėjus prie universitetams ir institutams skiriamo finansavimo lėšas, kurias pasilieka ŠMM Mokslo ir studijų departamentas įvairių programų vykdymui, Valstybinio mokslo ir studijų biudžetą ir kitus asignavimus, vis vien 2009 m. mokslui ir studijoms teks mažiau 1% BVP.
Priminsime, kad priėmus Aukštojo mokslo įstatymą 2000 m., prieš vykdant radikalią studijų finansavimo reformą, 2000 m. buvo priimtas Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymas, pasirašyti politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų memorandumai, Nacionalinis susitarimas siekiant ekonominės ir socialinės pažangos, pagal kuriuos buvo garantuota nuo 2004 m. iš biudžeto ne mažiau 2% BVP mokslui ir studijoms.
Deja, nuo 2002 m. skiriama mažiau 1%. Ypač sumažėjo biudžetinis mokslinių tyrimų finansavimas: jeigu 1998 m. dabartiniai mokslo institutai ir jų pirmtakai gavo 0,24% BVP, tai 2009-iems metams planuojama skirti tik 0,1% BVP. Tuo tarpu Statistikos departamentas priskaičiuoja, kad valstybė moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiria apie 0,4% BVP, o ES ekspertai dar 2000 m. rekomendavo Lietuvai pereinamuoju laikotarpiu sukurti būtiną mokslinį potencialą ir biudžetinį mokslinių tyrimų finansavimą didinti iki 1-1,3% BVP. Tik vėliau verslas galėtų perimti didesnę finansavimo dalį.
Kadangi, nepaisant radikaliai sumažinto finansavimo, mokslo institutai vis dar sukuria apie trečdalį Lietuvos mokslinės produkcijos, paruošti planai įstatymiškai uždrausti jų įvairovę, sunaikinti daugumą institutų, juos „suintegruojant“ į „slėnius“, susiprivatizuojant jų pastatus ir žemę.
Siekiantis tik 40-50% būtinų tiek pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, tiek prižadėtų ir net įstatymu įtvirtintų lėšų mokslui ir studijoms besugraibymas kelia didžiausias problemas ir grėsmes, net nacionaliniam saugumui. Aukštasis mokslas neišvengiamai degraduos įvairiais aspektais, o moksliniai tyrimai Lietuvoje darosi fragmentiniais ir epizodiniais mažų grupelių ar pavienių mokslininkų entuziastų laisvalaikio užsiėmimais.
Svarstomame mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytas mokslo ir studijų institucijų valdymo atidavimas valdininkų parinktiems partneriams mokslo ir studijų žlugimą dar ženkliai paspartins.
Profesorius Bronius Kaulakys,
Lietuvos mokslo institucijų tarybų pirmininkų konferencijos prezidentas
