Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl buvusių ministrų ir eksministrų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo, pasirašant sutartį dėl bendrovės "Mažeikių nafta" privatizavimo, antradienį parodymus davė ekspremjeras ir eksprezidentas Rolandas Paksas.
1999 m. birželį-spalį R. Paksas buvo dešiniosios vyriausybės vadovas. Jo ministrų kabineto sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo tuometinis ūkio ministras Eugenijus Maldeikis, derėjosi su JAV bendrove "Williams International" dėl "Mažeikių naftos" privatizavimo.
R. Paksas, E. Maldeikis ir tuometinis finansų ministras Jonas Lionginas atsistatydino, atsisakydami pasirašyti minėtąją privatizavimo sutartį. Vyriausybės įgalioti ją pasirašyti ir tai padarę tuometiniai ministrai: savivaldybių ir valdymo reformų - Sigitas Kaktys, susisiekimo - Rimantas Didžiokas bei ūkio viceministras Antanas Bartulis šiemet stojo prieš teismą.
Jie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir viršiję tarnybinius įgaliojimus.
R. Paksas teisme davė tokius pat parodymus, kaip ir "Mažeikių naftos" privatizavimo aplinkybes tyrusiai parlamentinei komisijai.
Teisėjo paklaustas, kodėl tada nesutiko pasirašyti sutarčių, R. Paksas atsakė, kad jo požiūriu, sutartys buvo nenaudingos Lietuvai.
R. Paksas teigė manąs, kad tuometinės Vyriausybės nepalaikė tuometinė valdančioji konservatorių ir krikščionių demokratų dauguma.
"Reikėjo labiau derėtis su savais, nei su amerikiečiais", - teigė R. Paksas.
Liudytojo apklausa teisme truko apie valandą.
R. Paksas šioje byloje turėjo liudyti birželio 10 dieną. Tačiau tada į posėdį jis neatvyko. Už neatvykimą į teismo posėdį apie tai tinkamai nepranešus tai Vilniaus apygardos teismas R. Paksą nubaudė 625 litų bauda.
R.Paksas BNS korespondentei sakė, kad skirtą baudą jau sumokėjo ir nutarties dėl šios teismo sankcijos Apeliaciniam teismui neskundė.
Žurnalistų paklaustas, kas kalčiausias "Mažeikių naftos" privatizavimo istorijoje, R. Paksas atsakė, jog jam "gaila, kad Lietuvos valstybėje nėra asmeninės atsakomybės, daugelis sprendimų yra priimami pasislepiant po kolektyvine atsakomybe".
"Ir šiuo atveju, jeigu aš teisingai suprantu, yra kalbama apie ministrus, kurie sėdi dabar šičia, kurie galbūt viršijo, tas, kas yra nuspręsta Vyriausybės nutarime, bet principiniai dalykai - kas nusprendė, kodėl taip buvo nuspręsta, kieno politinė valia, šitie klausimai nenagrinėjami", - sakė jis.
Kaltinamiesiems S. Kakčiui, R. Didžiokui ir A. Bartuliui paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Jeigu teismas pripažintų jų kaltę, buvusiems pareigūnams grėstų teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Neseniai Seimas dauguma balsų pritarė parlamentinės tyrimo komisijos išvadoms, kuriose "Mažeikių naftos" privatizavimas 1999 metais vadinamas "vienu nesėkmingiausių tarp visų Vidurio Europos naftos perdirbimo įmonių privatizavimo".
Komisijos išvadose teigiama, jog bendrovė buvo ne privatizuota, bet "atiduota" strateginiu investuotoju pripažintai JAV kompanijai "Williams International".
Pasak išvadų, valstybė iš sandorio negavo nė lito, bet jos finansiniai įsipareigojimai buvo "itin ženklūs": vien tik už bendrovės valdymą 1999-2002 metais amerikiečių investuotojams buvo sumokėta apie 220 mln. litų, nors tuo metu "Mažeikių nafta" patyrė milijoninius nuostolius.
Daugiau kaip pusę šimto liudytojų apklaususi komisija konstatavo, jog už "Mažeikių naftos" privatizavimą yra atsakinga tuometinė valdančioji konservatorių ir krikščionių demokratų dauguma, Vyriausybė, taip pat "aktyviai privatizavime dalyvavęs ir esminius sprendimus" įtakojęs tuometinis prezidentas Valdas Adamkus.
Seimas nepritarė siūlymams tęsti komisijos darbą arba sudaryti naują komisiją, siekiant išsiaiškinti, ar yra pagrindo inicijuoti apkaltą už privatizavimą atsakingiems politikams.
Šiuo metu opozicijoje esantys konservatoriai atmetė kaltinimus dėl prasto įmonės privatizavimo, komisijos išvadas vadino "nesąžiningomis", "pasaka" ir "rinkimų spektakliu".
BNS
