Susidaro įspūdis, kad taip galvoja dauguma.
Šiandien prie prezidentūros „Basi tėčiai“ protestuoja prieš galimybių pasą vaikams. Jūs kaip mokslininkas daug metų tiriate įvairias protesto formas, kaip vertinate šį protestą?
Protestuoti yra kiekvieno piliečio konstitucinė teisė ir mokėti protestuoti – kultūros dalis. Šios protestus reikšti ir rodyti yra pozityvus viešasis veiksmas. Kultūra, demokratijai ir visuomenei nuo atviro nuomonių pareiškimo yra tik geriau.
Demokratinėje visuomenėje nebūtina sutikti su tais asmenimis, kurie protestuoja. Jei jūsų niekas nefilmuoja, nefotografuoja tuo metu, kai jūs protestuojate, tai jūsų įtaka yra labai menka. Kada jus parodo per televiziją, tada tų kelių asmenų įtaka ar poveikis bendrajai nuomonei tampa labai didelis.
Jei tuo pat metu nėra kontrprotesto arba niekas apie šią nuomonę nediskutuoja, gali susidaryti įspūdis, kad vienas žmogus, vienas daiktas atstovauja valstybę arba visų nuomonę. Šis efektas gali būti labai prastas.
Šioje vietoje mes, kad Lietuvoje yra protestai, bet nėra kontprotestų. Jei tokie protestai ir pasirodo, tai jie nebūna kultūringi, o paprastai agresyvūs ir destruktyvus.
Mano paties požiūris į šiuos protestus yra neigiamas. Aš atstovauju visai kitą poziciją ir tokioje vietoje mes matome, kad, pavyzdžiui, prezidentūra priimama basakojes protestuotojas lygiai taip kaip ir medijos transliuojančios šitą pranešimą, sukuria melagingą efektą, kad didesnė Lietuvos žmonių dalis turi nuomonę apie skiepų blogumą, dėl to, kad yra įvedinėjami galimybių pasai ar apimamas tam tikras vaikų sluoksnis.
Jei pasižiūrėtume, kaip tai vyksta Europoje ir pasaulyje, tai atrastume, kad Lietuva yra viena iš švelniausių vietų, kur asmenys atsisakantys vakcinuotis yra mažiausiai persekiojami.
Bet Lietuvoje protestuojantys prieš galimybių pasą, prieš vakcinaciją yra gana aktyvūs. Kodėl?
Pasitikėjimo vyriausybe indeksas yra įvardijamas priklausomai nuo pasiskiepijusių skaičiaus. Yra manoma, kad šalyse, kur pasiskiepusių ne daugiau 30–35 proc., tokiu būdu piliečiai išreiškia labai didelį nepasitikėjimą savo vyriausybe ir moksliniu diskursu kaip valdančiuoju diskursu.
Lietuvoje yra pasiskiepiję per 65 proc. žmonių, tai situaciją nėra labai blogai. Tik dalis iš tų nepasiskiepijusių labai aktyvūs.
O kaip mažą pasisikiepijusių procentą Rusijoje paaiškino filosofas, galite išgirsti reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
