Šalyje šiuo metu yra apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų statinių neturi savininkų.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekdamas, kad kaimo vietovėse būtų geriau tvarkomi apleisti žemės ūkio paskirties statiniai ir jų aplinka, dar š. m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į savivaldybes, prašydamas daugiau dėmesio skirti šiai opiai problemai ir iki š. m. liepos 1 d. pateikti informaciją apie atliekamus darbus.
Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo tarp ministerijos ir savivaldybių, ministras taip pat prašė pateikti asmenų, atsakingų savivaldybėse už apleistų statinių tvarkymą, kontaktus.
Neseniai įvykęs nelaimingas atsitikimas Kauno rajono savivaldybėje parodė, kad šią problemą reikia spręsti nedelsiant. Apleistų statinių pardavimo verslo reikmėms arba jų nugriovimo, sutvarkymo darbai turėtų būti įtraukti į kiekvienos savivaldybės veiklos programas. Savivaldybės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turėtų taikyti visas įmanomas sankcijas apleistų statinių netvarkantiems savininkams.
Deja, kaip parodė iš savivaldybių gauta informacija, ne visose savivaldybėse šiems darbams skiriamas deramas dėmesys.
Į žemės ūkio ministro prašymą sureagavo tik 30 kaimiškųjų savivaldybių, kuriose paskirti atsakingi asmenys už apleistų statinių tvarkymą.
Iš savivaldybių gautos informacijos matyti, kad tik Pagėgių, Kėdainių ir Šilutės savivaldybės skiria lėšų žemės ūkio paskirties apleistiems statiniams nugriauti ir aplinkai sutvarkyti.
Alytaus, Anykščių, Biržų, Jurbarko, Rokiškio, Šalčininkų, Širvintų, Vilkaviškio ir Zarasų savivaldybėse apleistų statinių sutvarkymas vyksta tik valstybės saugomose teritorijose, panaudojant ES lėšas.
Beveik visose savivaldybėse lėtai vyksta apleistų statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūros.
Apibendrinant savivaldybių atsiųstą informaciją išryškėjo ir netobulas teisinis reglamentavimas, kuris neleidžia sparčiau vykdyti apleistų statinių tvarkymo darbus.
Pirma problema – yra įteisintos ilgos ir sudėtingos apleistų statinių pripažinimo bešeimininkiais teisinės procedūros.
Antra problema – sudėtinga apleistų statinių savininkų paieška, nes kartais vieną statinį nuosavybės teise valdo net iki 100 bendraturčių.
Trečia problema – savivaldybė, perėmusi savo žinion apleistą statinį, negali jo parduoti (net nusigriovimui), nesuformavusi po šiuo statiniu žemės sklypo ir neįregistravusi šio sklypo nustatyta tvarka. Tai nepigi ir ilgai trunkanti procedūra.
Be to, žemės sklypų po daugelio tokių apleistų statinių neįmanoma suformuoti dėl to, kad statiniai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre arba jie įregistruoti, bet jų būklė neatitinka tikrovės ir jie negali būti naudojami pagal paskirtį.
Žemės ūkio ministerija apibendrintą iš savivaldybių gautą informaciją išsiųs kitoms ministerijoms, kad pagal kompetenciją būtų padaryti atitinkamų teisės aktų, įgalinančių supaprastinti apleistų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir jų tvarkymo procedūras, pakeitimai.
