Šeima augina dvi dukrytes – 3 metų Deimilę ir pusantrų metukų Aurėją bei mažylį – Matijų. Vos tik grįžusi namo iš ligoninės ją aptiko pogimdyvinis liūdesys, apie tai ji rašė socialiniame tinkle „Instagram“.
„Triskart vyksta ir viskas taip panašu. Prasideda vos grįžus, gal net važiuojant namo. Sėdi, verki. Verki ir nesupranti. Po kelių minučių pažiūri į naują angelą žemėje ir vėl laiminga jautiesi iki paširdžių.
Nakties pradedu bijoti, nes tamsoje viskas paūmėja. Daug minčių skrieja tarp žvaigždžių. Dažniausiai jos liūdnos: apima vienišumas, jautiesi neįvertinta, nesuprasta, kad tavo viena kelionės dalis baigėsi, prasidėjo kita... Ir iki galo nesupranti, ar keliauji viena, ar su vyru, ar su visais vaikais. Ir išvis kur tas kelias veda?
Ryte pabundu ir tikiuosi paskęsti jūroje bučinių, bet ir vėl tas pats – jūra ašarų: kodėl jis sėdi prie kompiuterio? Kodėl nekviečia šventinių pusryčių? Kur mano bijūnai, kuriuos myliu kaip rytinę saulę? Kur dėmesys kaip Santa Barbaroje... Trenkiu durimis. Nepagailiu ir žodžių, rėžiančių širdį. Išeinu ir vėl verkiu. Vienatvė dar stipresnė, ašaros sūresnės“, – savo išgyvenimais dalijasi ji.
Laura pasakoja, jog būtina neignoruoti sunkumų ir su jais dalintis. „Kur ta laimės pasaka? Širdy. Ji tikrai yra. Bet, be viso to, čia apsigyvena ir kitokie jausmai. Aišku, ne visoms taip būna, bet būna. Ir labai norisi, kad kuo daugiau mūsų žinotų, ko galima tikėtis.
Aš, nors ir žinojau, tikėjausi, kad šįkart bus kitaip. Nebuvo. Mylėti, džiaugtis, eiti iš proto, bet kartu kentėti, liūdėti yra normalu, svarbu netylėti, svarbu, kad būtų kam suprasti. Tik iki galo pati nesuprantu, ar čia vis dar aš, ar hormonai, ar kas. Bet viskas praeina. Praeis ir tai“, – aiškina Laura. Na, o neseniai gimusį vaikutį ji prilygina su dovana. Socialiniame tinkle ji teigia, kad Matijus yra tėčio 31-ojo gimtadienio dovana.
Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt primena, kad skaudžius išgyvenimus teko jai patirti ir anksčiau. Garsi moteris du kartus turėjo Cezario pjūvį. Dėl to ne kartą jautėsi prastesnė už kitas moteris. „Ai, ne pati...“ Guodžiantį dūsavimą išgirsdavau iš tų, kam norėdavosi atverti širdį“, – mintimis dalijosi jauna moteris.
Antrąją dukrą Aurėją norėjusi pagimdyti pati, ji ir antrąkart ryžosi Cezario pjūvio operacijai: „NEGIMDANTI MOTERIS“ – drėbtelėjo beširdiškai seselė, laukdama mano parašo ant operacijos sutikimo lapo. Nuo ašarų pliūpsnio spėjau ir paspringti, o sąrėmiai vis nesiliovė draskę... KODĖL? A vat todėl. Šito egzamino man buvo nelemta išlaikyti ir aš pasijaučiau dukart nevykėlė“, – prisiminimais dalijosi žurnalistė. „Vaikai tikrai mus mylės ne todėl, kad gimė natūraliai ar kad juos žindėme iki metų ar daugiau (aš už žindymą, bet tai tikrai ne vienintelis prieraišumo rodiklis). Mylės už tai, kad jiems esame Mamos. Vienintelės ir nepakartojamos.
Mes turime suprasti, kad mūsų kiekvienos motinystės kelionė yra skirtinga ir mūsų sėkmė joje matuojame tikrai ne gimdymais be nuskausminamųjų, ilgalaikiu žindymu ar prieraišios tėvystės propagavimu. Turime palaikyti ir suprasti viena kitą, jokiu būdu nesmerkti, nes juk dažniausiai tai daro pačios mamos kitų atžvilgiu“, – sekėjoms teigė L. Mazalienė.
Kiek anksčiau tv3.lt kalbinta moteris sakė, kad pati savęs liekna nelaiko: „Kai tik turiu galimybę, praktikuoju jogą, taip pat stengiuosi valgyti daugiau daržovių. Tiesa, prieš ketvirtį metų atsisakiau šokolado, kurį kartais tiesiog rydavau“, – šyptelėjo ji.
