Lina Dranseikaitė
Dėl jų pamišo kone visi Lietuvos vaikai. Į vadinamųjų puponautų rinkimą įsitraukė ne tik mažieji, bet ir jų tėvai, seneliai. Prekybininkai neslepia, kad kai kurių prekių apyvarta išaugo keliasdešimt kartų, bet pabrėžia, kad puponautai lavina vaikų vaizduotę ir suaugusiesiems nereikia pirkti naujų žaislų.
Kita vertus, prieš dvidešimt metų buvo įprasta kolekcionuoti saldainių ar kramtomosios gumos popierėlius, o šiuolaikiniai vaikai renka… puponautus. Tačiau rinkodaros specialistai teigia, kad prekybininkai išmaniai pasinaudojo vaikų patiklumu ir pomėgiu ką nors rinkti tam, kad padidintų savo pelną ir nepaklausių prekių pardavimą.
Panevėžietis Ričardas D., prieš porą savaičių prekybos centre nusipirkęs maisto pietums, gavo ir mėlyname pakelyje įdėtą puponautą. Pamanęs, kad ten saldainis ar koks kitas skanėstas, praplėšęs pakuotę nusivylė. Kolega taip pat pagūžčiojo pečiais – nesuprato, kokia to plastikinio niekučio paskirtis.
„Nutarėme, kad viduje tikriausiai yra saldainis, kaip kad šokoladiniuose kiaušiniuose būna žaisliukas. Peiliu šiaip ne taip atidarėme, bet ten – tik nedidelis šratas. Taip ir likau nesupratęs“, – „Sekundei“ pasakojo vyras.
Tačiau penkerių metų anūkas jam paaiškino, kad puponautas – nedidelis pupos dydžio žaisliukas, turintis vardą ir savo istoriją. Net išvardino prekes, kurias reikia pirkti, norint jį gauti.
Todėl dabar, kai penkiametis užsuka į svečius pas senelius, pirmiausia paklausia: „Ar turit puponautų?“
Kiekvienas rytas daugelyje darželių ir net mokyklų prasideda kalbomis, kiek puponautų ir kokių turi draugai. Kai kurie pedagogai savo atžalas į ugdymo įstaigas atvedančius tėvus perspėjo: jeigu vaikas pames puponautą, atsakomybės neprisiimsiantys. Mat pradingus šiam žaisliukui pasipila ašaros, ant kojų būna sukeltas visas kolektyvas. Net tenka kviestis į pagalbą techninius darbuotojus, kad padėtų ištraukti užkritusius puponautus.
Iššūkis tėvų piniginei
Rinkti puponautus – nemenkas iššūkis ir tėvų piniginei. Kaskart užsukus į prekybos centrą tenka pirkti ir prekių, kurių ne visada reikia, arba savaitgalio apsilankymą parduotuvėje nukelti į pirmadienį, kai perkant už didesnę nei penkiasdešimties litų sumą galima gauti šviečiantį ar žibantį žaisliuką – puperstarą.
„Perkame, o kaip kitaip. Tai pasidarė savotiška manija, bet ko nepadarysi dėl vaiko. Tik prekės galėtų būti įvairesnės – beveik kiekvieną savaitę būna traškučiai, kokakola ir kiti produktai, kurių vaikams stengiamės neduoti“, – sakė į prekybos centrą kartu su dukra atėjusi Deimantė.
Tačiau nemažai tėvų piktinasi prekybos centro „Maxima“ akcija. Nors ant puponautų pakuotės nurodyta, kad žaislai saugūs, tačiau kai kurie suaugusieji plastikiniais niekučiais žaisti savo atžaloms neleidžia, mat yra didelė tikimybė užspringti.
„Čia kaip legalus reketas. Pirkti dvi pakuotes kavos, kurios negeriame, kad vaikas gautų bevertį plastiko gabaliuką, – visiškas absurdas. Kadangi mažasis susikišęs į burną du puponautus vos nepaspringo, ir vyresnėliui paaiškinome, kad šių dalykų mes tikrai nerinksime ir jokių kartono dėžučių, į kurias galima sudėti puponautus, už kosmines sumas nepirksime“, – rėžė dviejų sūnų tėtis Remigijus.
Tačiau didesnioji dalis šeimų pasidavė prekybininkų vilionėmis. Puponautų manija užsikrėtė ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, mat kai kuriuose internetiniuose portaluose vyksta įvairūs mainai. Už vieną puponautą siūlomas litas, o už puperstarą – ir du litai. Tuos žaislus galima iškeisti į vaikiškas knygutes, dėliones, saldumynus ar kitus daiktus.
Naujas mados klyksmas Europoje
„Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė sakė, kad puponautai nėra naujas išradimas. Panašios akcijos jau vyko septyniose Europos Sąjungos valstybėse ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jokių ypatingų veiksmų ar didelės reklaminės kompanijos šiai akcijai populiarinti „Maxima“ nesiėmė, tiesiog pasinaudojo kitų šalių patirtimi.
„Idėja priklauso olandams, jie pirmieji sugalvojo puponautus, jų istorijas ir visa tai išplatino Europoje. Tai naujausias mados klyksmas tarp vaikų. Mes savo ruožtu stebime tendencijas, pasirodančias naujoves Europoje ir pasaulyje ir visuomet ieškome naujų būdų – smagių akcijų, žaidimų, kuriuos galėtume pasiūlyti savo klientams. Akcija buvo inovatyvi, įtraukianti, startavo tinkamu laiku, todėl, manome, ji sulaukė tiek visuomenės dėmesio“, – kalbėjo R. Saulytė.
Komunikacijos vadovė neslėpė, kad prekybininkai, inicijuodami įvairias akcijas ar žaidimus, skatina pirkimą. Puponautų akcija – ne išimtis.
„Pastebime, kad kai kurių prekių, už kurias dovanojamas puponautas, paklausa išauga nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų. Tačiau tai dar priklauso ir nuo siūlomo daikto, jo kainos“, – teigė R. Saulytė.
Prekybos centrai „Maxima“ visada pabrėžia, kad remia talentingus vaikus, tačiau skatinimas rinkti menkaverčius plastikinius niekučius tarsi prieštarauja tiems deklaruojamiems siekiams ugdyti kūrybingą ir talentingą jaunąją kartą.
R. Saulytės, teigimu, nereikėtų painioti socialinių paramos projektų ir trumpalaikės akcijos, kuri skirta vaikus ir tėvus įtraukti į smagų žaidimą.
„Puponautai – tai ne paramos, ne socialinis projektas, todėl vienaip ar kitaip sieti akciją ir socialinį projektą yra mažų mažiausiai neteisinga. Tai du visiškai skirtingi pagal pobūdį ir tikslus veiksmai“, mano R. Saulytė.
Nors plastikiniai žaisliukai pagaminti Kinijoje, anot „Maximos“ atstovės, jie visiškai saugūs, todėl galimybių susižaloti beveik nėra. Be to, ant kiekvienos pakuotės yra įspėjamasis užrašas, kad žaislas netinkamas jaunesniems kaip trejų metų mažyliams ir kad tėvai turi prižiūrėti vaiką, žaidžiantį su puponautais.
Tačiau socialiniuose tinkluose ne vienas suaugusysis piktinasi, kad plastikinės pupelės vos netapo nelaimės priežastimi.
Visi vaikai kolekcionuoja
Rinkodaros specialistų nuomone, lipdukų akcijos, jau kelerius metus vykdomos įvairiuose prekybos centruose, prarado savo patrauklumą, o „Maximos“ „puponautai atvyko žaisti“: nusitaikė į labiausiai paveikų segmentą – šeimas su vaikais.
Visais laikais vaikai kažką kolekcionavo. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju kolekcionavimo poreikiui sukurti skiriami didžiuliai reklamos biudžetai, prieš kuriuos tėvų argumentai, kad neverta rinkti beverčių daiktų, atrodo gana apgailėtinai. Sudėtinga įtikinti mažametį, kad per televiziją rodomi žaisliukai tėra pardavimo skatinimo priemonė, o ne žaislas, kurį verta turėti.
Anot Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininko Simono Bartkaus, puponautų sėkme buvo galima neabejoti, nes prieš kelerius metus vykdyta kosminių rutuliukų ar „Ledynmečio“ kortelių dalijimo akcija taip pat sulaukė didelio susidomėjimo.
„Žaidimas yra nukreiptas į vaikus, o šie įtraukia tėvus. Mažiesiems rinkti simbolinius žaisliukus, kurie iš esmės beverčiai, nėra naujas dalykas, visų kartų vaikai taip darė ir daro, pavyzdžiui, pamenu, prieš 20 metų visi rinkome kramtomosios gumos popierėlius. Natūralu, jog šitą vaikų pomėgį prekybininkai išnaudoja“, – teigė S. Bartkus.
Pasak jo, vaikai rinkodaros taikiniu tampa vis dažniau, ir tai nieko nebestebina. Viskas priklauso tik nuo tėvų, ar jie tenkins atžalų norus, ar sugebės paaiškinti, kodėl neverta pirkti vieno ar kito daikto.
„Šitokios kampanijos nėra naujovė, žaislų ir prekių susiejimas veikia ir kaip nuolatinis produktas. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ savo asortimente visada turi komplektą „Happy Meal“ – maisto komplekto dalis yra žaislas. „Kinder“ kiaušinis – visas produktas paremtas principu „žaislas ir šokoladas“, – sakė S. Bartkus.
