Nei „Facebook“, nei jokiame kitame socialiniame tinkle viešos paskyros neturinti 48 m. J. Bivainytė itin saugo asmeninį gyvenimą. Net įmonės administracijoje dirbantys ir gana dažnai ją matantys kolegos mažai ką gali papasakoti apie jos pomėgius, laisvalaikį.
„Bet ji tikrai mėgsta darbą“, – tik tiek apie viršininkę galėjo pasakyti vienas neoficialiai kalbintas jos pavaldinys.
Galbūt šios savybės bent iš dalies paaiškina, kaip ši moteris sugebėjo tiek laiko išdirbti ir taip iškilti bendrovėje, kuri vien Lietuvoje turi gerokai daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų.
Kaip skelia „Vilniaus prekybos“ grupė, J. Bivainytė joje dirba nuo pat 1992 m. Taigi ji savo akimis turėjo matyti, kaip verslininkai Numavičiai ir Marcinkevičiai kūrė lietuviško verslo imperiją.
Prieš tapdama „Maximos“ generaline direktore ji užėmė daugelį skirtingų pareigų turtingiausiu lietuviu laikomo Nerijaus Numos (anksčiau – Numavičiaus) valdomose įmonėse. Be kita ko, J. Bivainytei teko vadovauti ir šio verslininko šeimos biurui „Talka LT“.
Portalas tv3.lt pakalbino ją apie tai, kaip „Maximai“ sekasi tvarkytis su antra koronaviruso banga, ar kaip nors pasirūpinama susirgusiais ar izoliacijoje esančiais darbuotojais, kaip keičiasi jų ir pirkėjų elgesys, kaip ji vertina dabartinės valdžios veiksmus ir ko tikisi iš naujos valdančiosios daugumos.
Kaip vertinate valdžios veiksmus tvarkantis su koronavirusu? Galbūt yra, ką siūlytumėte keisti ar daryti kitaip? Kokias didžiausias rizikas dabar matote šioje srityje?
Sakyčiau, kad sėkmingai įveikta pirmoji Covid-19 pandemijos banga rodo, kad visi veiksmai – tiek valdžios, tiek verslo, tiek kiekvieno piliečio asmeniškai buvo geri.
Atidžiai sekame valstybės institucijų leidžiamus dokumentus ir skelbiamas rekomendacijas.
Žinoma, būtų paprasčiau planuoti ir ruoštis, jeigu žinotume iš anksto, kokių veiksmų reikės imtis, tačiau suprantame, kad vargu ar tai įmanoma – todėl esame pasiruošę imtis visų reikalaujamų saugos priemonių, kurias numatys atsakingos institucijos.
Galvoju, kad didžiausios rizikos yra susijusios su sklandžiu vakcinos įsigijimu, kai ji jau bus, ir su tuo, kaip palankiai visuomenė priims skiepijimosi galimybę.
Kiek iš viso jūsų darbuotojų užsikrėtė, kiek turėjo izoliuotis? Ar kaip nors rūpinatės tais darbuotojais?
Prekybos tinkle „Maxima“ visoje Lietuvoje šiuo metu dirba arti 14 tūkst. darbuotojų. 2020 lapkričio 9 d duomenimis, tyrimai yra atlikti 1264 darbuotojams. Šiuo metu 18-oje miestų koronavirusu serga 71 mūsų darbuotojas (per antradienį ir trečiadienį pranešta apie dar 19 susirgusių ir 9 pasveikusius darbuotojus, – aut. past.).
Dar 70 darbuotojų yra izoliavęsi. Iš jų 30 dėl kontaktų savo artimoje aplinkoje ir 40 dėl kontaktų su sergančiais mūsų darbuotojais. Nuo pandemijos pradžios 31 darbuotojas yra pasveikęs.
Šiandien pagrindinis mūsų dėmesys yra nukreiptas į darbuotojų apsaugą ir prevencines priemones, stabdant Covid-19 plitimą.
Džiaugiamės, kad 31 Covid-19 susirgęs darbuotojas yra pasveikęs ir sugrįžęs į savo darbus. Dauguma darbuotojų sirgo lengva forma ir hospitalizavosi namuose. Keliems darbuotojams prireikė gydymosi ligoninėje. Visi mūsų darbuotojai yra apdrausti papildomu draudimu nuo Covid-19 ir, sergantys sunkiau gali gauti finansinę išmoką.
Su susirgusiais, dabar saviizoliacijoje esančiais darbuotojais, palaikome nuolatinį ryšį, teikiame visokeriopą žmogišką pagalbą. Mūsų kolektyvai yra tarsi šeima, todėl žinau ne vieną atvejį, kai keliskart per savaitę susirgusioms kolegėms, kurios neturi artimųjų, į namus yra pristatomas maistas, prireikus, pasirūpiname ir kitomis reikmėmis.
Jūsų akimis, kaip keičiasi darbuotojų, klientų ir tiekėjų elgesys per karantiną?
Iš tiesų koronaviruso pandemija pakeitė pirkėjų elgseną. Nuo pavasarinio karantino pirkėjų srautai sumažėjo, žmonės parduotuvėse lankosi rečiau, tačiau apsiperka daugiau. Karantinas žmones išmokė racionalumo, todėl pirkėjai planuoja savo pirkinius ir stengiasi kasdienių maisto produktų įsigyti ilgesniam laikui.
Šį pavasarį inicijuota kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ leido sustiprinti partnerystę su tiekėjais, kurie prisijungė prie bendros lietuviškos produkcijos kainų mažinimo iniciatyvos. Manau, kad partnerystė su savo šalies gamintojais plėsis ir ateinančiais metais.
Noriu tikėti, kad Covid-19 pandemija pakeitė prekybos centrų darbuotojų įvaizdį visuomenėje. Pavasario karantino metu buvo mažesnė darbuotojų kaita, buvo svarbesnis stabilumas. Reiškiu didžiulę padėką visiems „Maximos“ darbuotojams už jų nepaprastai svarbų kasdienį darbą šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu.
Kaip motyvuojate darbuotojus – ypač tuos, kurie patys suserga arba turi kuriam laikui izoliuotis?
Sąžiningai atsilyginame darbuotojams už jų įdėtas pastangas. Šįmet buvo išplėsta darbuotojų premijavimo sistema. Šių metų sausio – spalio mėnesiais „Maxima“ darbuotojams išmokėtas skatinamųjų premijų fondas viršija 10,3 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu yra 26,5 proc. didesnis.
Be to, pavasarinio karantino laikotarpiu, papildomai išmokėjome 1,5 mln. eurų skatinamųjų premijų. Taip pat, karantino laikotarpiu, savo darbuotojams taikėme palankesnį darbo užmokesčio skaičiavimą už prastovas nei tai numato įstatymas. Su susirgusiais, dabar saviizoliacijoje esančiais darbuotojais, palaikome nuolatinį ryšį.
Kaip pasikeitė „Maximos“ apyvarta šiemet, palyginti su praėjusiais metais (per 9 mėn.)? Ji buvo didesnė nei 1,6–1,8 proc. ar mažesnė (tokį mažmeninės prekybos ir prekybos maisto produktais augimą Lietuvoje skelbia Statistikos departamentas)? Kas tai lėmė?
Kadangi „Maxima Grupės“, kuriai priklauso ir „Maxima LT“, išleistos obligacijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, tikslią finansinę informaciją teikiame du kartus per metus: už pusmetį ir už metus. Apibendrintai galiu pasakyti, kad „Maxima LT“ per šių metų sausį – rugsėjį išlaikė artimą rinkos rodikliams apyvartos augimą.
Esame paskelbę savo pusmečio rezultatus. Per pirmus šešis 2020 m. mėnesius „Maxima LT“ pajamos augo 4 proc. (kai Statistikos departamento rodiklis už tą patį laikotarpį, to meto kainomis, siekė 3,7 proc.). „Maxima LT“ pajamų augimą pasiekti padėjo tinklo plėtra (2019 m. – 2020 m. pradžioje atidarėme 8 naujas parduotuves) bei elektroninės prekybos augimas.
Kaip jūsų nuomone koronavirusas pakeis mažmeninę prekybą Lietuvoje ir apskritai lietuvišką verslą?
Jau nuo pavasario karantino matome, kad Lietuvos žmonių pirkimo įpročiai pasikeitė. Galvoju, kad jie tokie išliks net ir įveikus Covid-19 pandemiją. Žmonės tapo racionalesni, jie išmoko planuoti pirkinius ir atsirinkti tai, kas jiems aktualiausia.
Tradicinei mažmeninei prekybai įtaką darys ir pirkėjų vis labiau atrandami ir naudojami e-komercijos kanalai.
O atsakant į tai, kaip koronavirusas pakeis lietuvišką verslą apskritai, sakyčiau, kad lietuviškas verslas tapo solidaresnis. Šį pavasarį „Maximos“ įgyvendinta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ parodė, kad lietuviški verslai yra pakankamai subrendę padėti savo šaliai kuo greičiau atsigauti ir įveikti Covid-19 pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus.
Ko tikitės iš naujo Seimo ir būsimos Vyriausybės? Kokie svarbiausi dalykai, kuriuos jie turėtų padaryti arba atvirkščiai – jokiu būdu nedaryti?
Tikiuosi dialogo ir norėčiau, kad valdžia į verslą žiūrėtų kaip į partnerį, kuris irgi suinteresuotas kurti ekonomiškai stiprią valstybę.
