Politologai Mauzeris su Sūrskiu, pasitelkdami jau istorija tapusias analogijas, aptaria šių dienų aktualijas ir konstatuoja: „Brazius nekaltas, aplinka... nekalta... Kalta žmona“. Paskui įdėmiai žvelgia į seimūnų veidus ir bando juose rasti mėlynojo kraujo apraiškų.
Mauzeris: Sūrski, kaip skaitai, Paksius buvo kaltas ar ne?
Sūrskis: Nu gražiausia... Paksius buvo nekaltas, kalta aplinka.
Mauzeris: O Brazius kaltas ar ne?
Sūrskis: Ne, nu pažiūrėkit jūs į jį. Režisieriau, parodykit stambiau šį snukutį... Brazius nekaltas, aplinka... nekalta... Kalta žmona.
Mauzeris: Nu jo, žmona – ne Ačas, neatstatydinsi.
Sūrskis: Jo, ir jeigu CK laikais žmonai užtekdavo paprasto sodo namelio su nevalgomom vynuogėm ant įėjimo, tai kapitalizmo laikais žmonai jau reikia viešbučio.
Mauzeris: Jo, kaip Lietuvai pasisekė, kad Brazius vėlai apsiženijo. Kol draugavo, užteko „Draugystės“, o po vestuvių būtų tekę „Lietuvą“ padovanoti.
Sūrskis: Nu jo, „Rewal Lietuva“ didesnė už „Crowne Plaza Draugystę“.
Mauzeris: Tai yra kokia nors išeitis?
Sūrskis: Buvo, ale nuplaukė. Nereikėjo žaist su pilietybe.
Mauzeris: Taigi kalbam ne apie Borisovą, o apie Kristiną Premjerienę...
Sūrskis: Aš ir sakau. Turėjo moteriškė žalią kortą, tai Brazius privertė atsisakyti. O būtų išvažiavusi į Ameriką, ištekėjusi už viešbučių savininko Hiltono ir Brazauskas būtų nekaltas.
Mauzeris: O kaip čia išeina – premjero žmona ir turi žalią kortą. Tai jai Lietuva, taip išeina, nerūpi?
Sūrskis: Ot durna pelė, tai aišku, kad nerūpi. Jos gi viešbutis ne „Lietuva“, o „Draugystė“.
***
Sūrskis: Aš, Mauzeri, niekaip nesuprantu, iš kur pas žmones šitiek pykčio. Nu tiesiog pyktis tvyro kaip rūkas virš aerouosto.
Mauzeris: A jo, aš irgi sakau – gal laikas keistis. A kokį pyktį, kolega, turėjot omeny?
Sūrskis: Pyktį ant Brazausko. Šeimos verslo neliesim, bet nori žmogui išmušti kitą pagrindą iš po kitų kojų.
Mauzeris: Varot, kolega, alegorijomis kaip koks keturvėjininkas. Sakykit, kame kampas?
Sūrskis: Išklausykite teisybę. Statė statė premjeras Valdovų rūmus, kaupė kaupė milijonus, kišo kišo į sienas, dėjo dėjo į pamatus, o dabar Seimas susiruošė persikelt ir juos užimti. Taip sakant, kai Brazauskas surado 250 milijonų, tai visi protingi.
Mauzeris: Nu jo, atėjo Pekeliūnas ir tarė kaip Šarikovas – atimti iš Braziaus ir padalint visiems Seimo nariams po lygiai.
Sūrskis: Mane tai gąsdina kitas dalykas, Mauzeri. Jūs įdėmiai, labai įdėmiai pasižiūrėkit į Seimo narių veidus ir parodykit, ar matot nors vieną snukį, bent kiek panašų į valdovą.
Mauzeris: Kaip?! Taigi... o ... šitas... Aa... A jo, nėra... Anam Seime tai dar buvo vienas, tempiantis ant Valdovų rūmų muzikanto... O šitam Seime – net juokdariui niekas netinka.
Sūrskis: Buvo vienas pajacas, bet pajuokavo su savo mokslais ir, sako, dabar vėl žongliruoja agurkais.
Mauzeris: Gal tuomet pervadinkim Žiemos rūmais.
Sūrskis: Čia kad Seimo proletariatas turėtų ką pulti?
Mauzeris: Ne, čia kad nereikėtų šildyt...
Prie „Dviračio šou“ kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
„Dviračio šou“
