Politologai Mauzeris su Sūrskiu aptaria liberalcentristų gyvenimą, apkalba galimus „Mažeikių naftos“ pirkėjus ir drąsiai operuoja biblijinėmis metaforomis.
Mauzeris: Sūrski, baigėsi politinis sezonas. Manau, kad tai puiki proga mums pašnekėti apie politiką.
Sūrskis: Nu jo, šiokia tokia pusprogė. Tai aš tada pradedu.
Mauzeris: Pradėkite.
Sūrskis: Nu bet ale ot mūsų partinė sistema sugedusi. Man tai asmeniškai labai liberalcentristų gaila. Tokia nelaimė žmones užgriuvo...
Mauzeris: A jo, biški užgriuvo. Tikra nelaimė tas Zuokas. Ėmė ir grįžo.
Sūrskis: Koks dar Z... zzzz...uououo... Zuo... ooo... Aš turiu galvoje, omenyje ir ant liežuvio visai ne Z... zzzz...uououo... Zuo... ooo... Aš kalbu apie Kęstutį Glavecką. Taigi paliko partiją.
Mauzeris: Kur jau paliko- buvo išmestas kaip musė iš šaltibarščių. Zuokas taip negailestingai su žmogumi... Visgi profesorius, ir žinomas žmogus, ir garsios moters vyras, ir senelis. Kuo jis taip tą Zuoką užrūstino?
Sūrskis: Kolega, skaitykite faktus- minėtasis liberalcentristų pirmininkas su neištariama pavarde Glavecką iš partijos išmetė dėl pastarosios pastorojo kelionės į Taitį.
Mauzeris: Čia tik oficiali versija. Zacepą rado ir prisikabino.
Sūrskis: Ot ir ne. Viskas buvo sekančiai: grįžo Glaveckas iš Taičio visas gražus, įdegęs iki šokoladuko „Bounty“ rudumo, su nauja gėlėta maike, šortukais ir basanoškėm, atėjo į partijos suvažiavimą ir sėdi sau laimingas kaip slojikas, atsivežtą kokosą graužia. O Zzzz... Zuooo... Zuoooo... Vilniaus merą pavydas paėmė, bo tas irgi norėtų papoilsiauti, pasideginti, smėliuką jūros pakasti, bet negali, nes reikia atidirbinėti Kubikonui. Ant to pykčio ir išvarė Kęstutį iš sąjungos.
Mauzeris: Skamba kaip susidorojimas.
Sūrskis: Nu, ne visai, nes susidorojimas, kai gauni į įdegusį snukį, o ne kai gauni už įdegusį snukį, čia yra partinė disciplina.
Mauzeris: Jo, sumetė kažkada Zuokas su Glavecku skudurus į partijas, o Zuokas paskui Glavecką išmetė. Be partijos ir be skudurų. Eilinis buitinis konfliktas. Sūrski, padarom politologinį tyrimą: pasakyk Zuokas.
Sūrskis: Z... zzzz...uououo... Zuo... ooo... Negaliu.
Mauzeris: Aišku, reiškia Zuoko šią vasarą dar neatstatydins...
***
Mauzeris: Sūrski, va pats, kaip politologas, pasidalink su manimi savo įžvalgomis, kam atiteks „Mažeikių nafta“?
Sūrskis: Skaitau, kad čia yra neprognozuojamas dalykas. Prognozė iš viso yra nedėkingas dalykas, kaip sako išmintingasis Algirdas Mykolas.
Mauzeris: Tai jūs neprognozuokite, jūs pasidalinkite įžvalgomis.
Sūrskis: Nu gerai. Atsidūsta Skaitau... skaitau, kad ruskiams tikrai neatiteks.
Mauzeris: Bet klausimas skambėjo, kam „Mažeikių nafta“ atiteks?
Sūrskis: Kolega, skaitykite mano mintis tarp eilučių. Jeigu pasuktumėte savo meningitines smegenėles, suprastumėte, kad aš juodu ant balto sakau, jog „Mažeikių nafta“ šįkart atiteks amerikonams.
Mauzeris: Iš kur čia tokia išvada?
Sūrskis: Reikia stebėti įvykių seką, kolega. Tokį atsakymą tiesiog sufleruote sufleruoja praktika. Iš pradžių „Mažeikių nafta“ atiteko amerikonams. Paskui ruskiams. Dabar vėl amerikonų eilė.
Mauzeris: Palauk, bet juk „Mažeikių naftos“ nori ir vokiečiai, ir britai, ir kazachai. Kada jų eilė bus?
Sūrskis: A jo, biški nori. Reikia daryti kasmetines varžybas. „Mažeikių naftos“ spartakiada su pereinamuoju prizu- „Mažeikių nafta“.
Mauzeris: Tiksliai. O mes galėsim daryt totalizatorių.
Sūrskis: O davai dabar pabandom.
Mauzeris: Dalyvauju. Statau dešimt litų, kad „Mažeikių naftos“ pardavime laimės... Brazauskas.Tylos pauzė.
Sūrskis: Nu gerai, jūs laimėjot, bet aš jums paskui tuos dešimt litukų atiduosiu.
***
Mauzeris: dejuoja Oj, ojojoj, ojojoj. Nervai nebeatlaiko tokios informacijos.
Sūrskis: Mielas Mauzeri, man, aišku, malonu matyti, kaip jūs kankinatės, bet gal galėtumėte išduoti savo kančios šaknį. Man būtų dar maloniau.
Mauzeris: Tai ar negirdėjai? Seimas nuo priklausomybės pametimo jau išleido penkis tūkstančius įstatymų.
Sūrskis: Aik, aik. Penkis tūkstančius? Bet juk čia gigantomaniškas skaičius. Žiūrėkite: neprigulmybę turime penkiolika metų, įstatymų turime penkis tūkstančius. Atlikus nesudėtingą matematinį veiksmą, panaudojant stačiojo trikampio įžambinės masės apskaičiavimo formulę ir padauginus gautą rezultatą iš skaičiaus pi bei atėmus dienas, kai buvo sekmadienis, šeštadienis ir Velykos, turime, kad per penkiolika metų vidurkiniai buvo išleidžiama po vieną įstatymą kasdien.
Mauzeris: sušvilpia Čia tai bent. Kažin šiandienos vidurkinis įstatymas jau priimtas ar bus tik po pietų.
Sūrskis: Aišku, kad priimtas. Susipažinkite su Seimo darbu pagaliau, politologe. Arba paklauskite Juršėno. Jis jums be bajerio savo karikatūriniu snukučiu paaiškins, kad įstatymai priimami nuo ryto, kai dar nelabai karšta. Tada einama pietauti ir į pavakarę iki darbo dienos pabaigos yra rengiami aiškinamieji raštai.
Mauzeris: Čia tam, kad patys parlamentarai suprastų, apie ką įstatymas?
Sūrskis: Na pagaliau jūs pradedate graibytis politiniuose procesuose.
Mauzeris: Nu bet tu matai - penki tūkstančiai įstatymų... o juk dar visai neseniai žmonėms užteko dešimt Dievo įsakymų.
Sūrskis: Jo, pasisekė Mozei, kad gimė ne šiais laikais. O tai nueitų dabar ant Ararato kalno, Dievas duotų pusę tonos akmeninių lentelių ir sakytų: „Nešk, Moze, mano penkis tūkstančius įsakymų žmonėms. O kai nuneši, sugrįžk - būsiu parengęs jų aiškinimus.“
Mauzeris: Gerai mūsų prezidentas sako: mes per daug statome. Reikia pradėti griauti...
Prie “Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus."Dviračio šou"
