Antradienį apie tai buvo diskutuota konferencijoje „Green Tech Vilnius“.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad didžiųjų pasaulio ekonomikų – JAV ar euro zonos –skolos siekia beveik rekordines aukštumas.
„Tačiau itin žemos palūkanų normos lemia, kad skolų lygis auga, bet jų aptarnavimo lygis mažėja. Uždegta žalia šviesa skolintis ir investuoti į ekonomikos atsigavimą. Tai unikali galimybė pasauliui pasiekti proveržį prioritetinėse srityse, viena iš tų sričių – žalioji ekonomikos revoliucija.
Visgi kol kas tik Europos sąjunga (ES) investuoja ir skiria paramą sritims, kurios padarys pasaulį žalesnių, praktiškai visos kitos šalys investuoja į gaisrų gesinimą, nekreipdamos dėmesio į tvarumą“, – pastebėjo ekonomistas.
Tačiau, anot jo, situacija pasikeitė, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Joe Bidenas. Jo komanda vienu savo prioritetu įvardijo žaliąją ekonomiką.
„Tad ES nebėra vienas karys lauke, turime sąjungininkę. Vienai ES butų buvę sudėtinga pasiekti reikšmingų tikslų. Dabar tikėtina, kad kitos šalys irgi seks šių didžiųjų ekonomikų pavyzdžiu.
Tačiau laukia ES laukia iššūkiai, nes šalys nevienodai atsigaus po pandemijos. Vienų šalių ekonomika atsigaus dar šiemet, kitų – pietų Europos šalių ar jungtinės Karalystės ekonomikos tikėtina negrįs į prieškrizinį lygį net 2022 metais“, – komentavo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, šis netolygus augimas gali nukreipti dėmesį link kitų iššūkių.
„Lietuvai yra itin svarbu įšokti į žaliosios ekonomikos traukinį, nes sumažėjęs JAV dėmesys naftos ir dujų rinkai, trumpuoju laikotarpiu gali padidinti Rusijos įtaką pasaulinėje dujų ir naftos rinkoje.
B. Obamos prezidentavimo metu, kuomet viceprezidento pareigas užėmė šiuo metu prezidento pareigas einantis Joe Bidenas, JAV tapo didžiausia pasaulyje naftos ir dujų gamintoja (dėl skalūnų naftos ir dujų revoliucijos), o tai leido sumažinti pasaulines naftos ir dujų kainas bei priklausomybę nuo geopolitiškai nestabilių naftos ir dujų gavėjų (Rusijos, Irako, Irano, Venesuelos, Libijos ir pan.). Tad trumpuoju laikotarpiu Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos gali dar labiau išaugti“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, dalis Europos valstybių jau rūpinasi tvarumu, jeigu Lietuva nieko nedarys po dešimtmečio šalys problemas bus išsprendusios, o Lietuva liks viena jomis rūpintis.
Pavyzdžiui, Lietuva išsikėlė tikslą sumažinti anglies dvideginio emisijas, tačiau palyginti su Norvegija matome, kad ten elektromobilių rinka viršija 50 proc. visos rinkos, o Lietuvoje siekia vos kelis proc. Todėl negalime tikėtis ryškių pokyčių artimiausią penkmetį sumažinti anglies dvideginio emisijas transporto sektoriuje, jeigu nesiimsime ryžtingų sprendimų“, – aiškino Ž. Mauricas
