.jpg)
Specialistai nerekomenduoja maudytis ne tik Salotės ir Balsių (Žaliųjų) ežeruose Vilniuje, Kauno marių antrajame paplūdimyje, bet ir Kuršių mariose ties Kintais, taip pat –Šyšos upėje Šilutėje bei Vievio ežere.
Rizikuoja susirgti
„Jeigu liaudiškai vadinant, tai yra fekalinė tarša. Mes tai vadiname mikrobiologine tarša, kuri gali sukelti infekcinius susirgimus – žarnyno, ausų, paakių infekcijas“, – BNS sakė centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė.
Šiuo metu laukiama pakartotinių tyrimų iš šių vandens telkinių. Juos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai turėtų gauti artimiausiomis dienomis. „Galbūt ten jau ir nebebus tos taršos. Galbūt lietus nuplovė, gal praskiedė kažkiek“, – teigė specialistė.
Atlieka pakartotinius tyrimus
Anot G. Norkienės, jeigu ir pakartotiniais tyrimais bus užfiksuotas užterštumas, savivaldybės turėtų išsiaiškinti, kas lemia išaugusią taršą. „Jeigu paėmus pakartotinius tyrimus, rezultatai bus neigiami, manau, kad savivaldybės turėtų detaliau aiškintis priežastis, ar nepatenka iš kur nors nuotekų“, – sakė G. Norkienė.
Užterštumas anksčiau birželį nustatytas ir Yglos bei Žaltyčio ežerų maudyklose, Marijampolės savivaldybėje, tačiau po pakartotinių tyrimų vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Pranešama, kad kol kas nėra gauta tyrimų rezultatų iš Alytaus miesto ir Kalvarijos savivaldybių bei Alytaus, Varėnos, Trakų, Širvintų rajonų maudyklų. Iki šiol gauta informacija apie vandens kokybę 101-oje maudykloje iš 117-os, esančių stebėsenos sąraše, taip pat gauta informacija iš 79-ių rekreacijai skirtų zonų.
Nuramino skubančius prie jūros
Tv3.lt jau rašė, kad poilsiautojai prie jūros gali būti ramūs – pirmosiomis birželio dienomis imti mėginiai atitiko rodmenis. Beveik visuose tyrimų rezultatuose Palangos ir Klaipėdos maudynių vietose fiksuotos net gerokai mažesnės tiek žarnyno enterokokų, tiek žarninių lazdelių kiekio vertės.
Situaciją blogina sausra
„Kiek vanduo bus užterštas, labai priklauso nuo oro sąlygų, lankytojų gausos, jų higienos. Švara gali priklausyti ir nuo to, kaip tvarkoma pakrantė. Taršą gali padidinti ir šalia vandens telkinių įsikūrę laukiniai paukščiai, ypač jei jie pripratinami lesinančių poilsiautojų.
Kai buvo labai lietinga vasara, tarša buvo padidėjusi daugiau nei dešimtyje maudyklų. Dabar, kai yra sausros laikotarpis, sunku pasakyti, ko galima tikėtis, tačiau karštis tikrai nepagerina situacijos. Nors vandens telkiniai linkę apsivalyti patys, kai yra didelis poilsiautojų srautas, sunku prognozuoti, kiek užterštumas išaugs“, – kalbėjo G. Norkienė.
Ji pridūrė, kad be mikrobiologinės taršos dar turi būti vertinami ir žydėjimo parametrai Kauno marios pradeda žydėti jau nuo birželio pabaigos, kada šis reiškinys atsiranda jūroje, priklauso nuo vėjo krypčių, vandens srovių.
Kuo pavojinga?
Maudantis žarnyno enterokokais, žarnyno lazdelėmis (kitaip – e.coli) užkrėstame vandenyje didėja rizika susirgti žarnyno, akių ar ausų infekcijomis. Ypač tai pavojinga silpnesnio imuniteto žmonėms: vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenims.
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė priminė, kad e.coli bakterija dažniausiai sukelia žarnyno infekcijas: „Jai užklupus yra viduriuojama, galimas pykinimas, vėmimas, išmatose net aptinkama kraujo. Dėl netektų skysčių tokį žmogų gali ištikti dehidratacija, vyresnio amžiaus asmenį – ir inkstų nepakankamumas.“
Gydytoja patarė pajutus simptomus vartoti daug skysčių, galima įsigyti elektrolitų tirpalą, pirmajai pagalbai tiks Smecta. „Tačiau jokiu būdų negalima „pasiskirti“ sau antibiotikų. Esant aukštai temperatūrai galima išgerti paracetamolio. Tačiau jei viduriuojama stipriai, žmogus jaučiasi blogai – nedelsti kreiptis į medikus“, – sakė medikė.
Plinta įvairios infekcijos
Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad šylant vandeniui ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams. Per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos.
Dažniausiai ligų sukėlėjai maudantis patenka per burną, kai besimaudant gurkštelima užteršto vandens. Žarnyno užkrečiamosios ligos simptomai gali būti įvairūs – karščiavimas, viduriavimas, galvos skausmas, silpnumas ir kt. – ir išryškėti net po kelių dienų (šioms ligoms būdingas 3–7 dienų inkubacinis periodas).
Specialistai ramina – maudydamiesi užterštame vandenyje suserga tikrai ne visi. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. Ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei nėščioms moterims.
