Sostinės "Skalvijos" kino centras suteikia progą pamatyti išsamią Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių dokumentinių filmų retrospektyvą. Spalio 10-12 dieną "Skalvija" parodys 13 filmų, sugrupuotų į tris programas.
Maskvos kinematografijos institute įgijęs operatoriaus profesiją, K. Matuzevičius daug metų buvo šių tradicijų kūrėjų Roberto Verbos, Edmundo Zubavičiaus ir Henriko Šablevičiaus filmų operatorius. Ne vienas jo sukurtas dokumentinis filmas yra lietuvių kino aukso fondo dalis. Nuo 1990 m. K. Matuzevičius ne tik filmuoja, bet ir kartu su žmona Diana režisuoja filmus, rašo jų scenarijus.
Kino dokumentininkų poros filmai kūrybingai tęsia lietuvių poetinės kino dokumentikos tradicijas. Pasak kino žinovų, Matuzevičių kūrybai būdinga unikali atmosfera, gimstanti bendraujant su filmų herojais, įdėmus žvilgsnis į iš pirmo žvilgsnio nepastebimose detalėse atsispindinčias gyvenimo permainas, poetinis pasaulio ir žmogaus suvokimas, aiškiai brėžiama riba tarp amžinųjų vertybių ir vienadienių blizgučių. Tai itin pastebima Matuzevičių filmuose-portretuose. Juose - ir iškilios Lietuvos kultūros ir meno asmenybės - rašytojai Leonardas Gutauskas, Jokūbas Josadė, vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas, ir paprasti kaimo žmonės, kurių likimuose atsispindi dramatiški XX amžiaus istorijos įvykiai ("Esu", "Sugrįžimai", "Už slenksčio").
Kita svarbi Matuzevičių dokumentinių filmų tema - tylioji Lietuvos provincija, jos kasdienybė, nykstančių reiškinių, peizažų, papročių fiksavimas.
Matuzevičiai nebijo ir filosofinių temų, kelia esminius būties klausimus. Matuzevičių filmai yra pelnę prestižinių Tarptautinių dokumentinio kino festivalių Nione, Paryžiuje, San Franciske, Djore ir kt. prizus.
ELTA
