Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Šaunuolis Visvaldas Brazauskas būtinai turės paminkla kaune
Kažin ar sau paminklo nežada pasistatyt?
Visvaldo kerštas ,,galingas,,
Krabų verslui maskolijoj, ne abeingas
Statys statulą jis didžiulę
Kauniečiai praeidamas nusimato kepurę
Krabų verslui maskolijoj, ne abeingas
Statys statulą jis didžiulę
Kauniečiai praeidamas nusimato kepurę
Tam meras visai jau neturi ribu, jau jam nebeužtenka paminklo draugui komunistui Kaune, šiandien pareiške kad kiekviename mieste turi stoveti tokie paminklai, va čia tai jau ne tik sovietinis mastymas...
„Papasakokite trumpai, koks detektyvas vyko su Mažeikių nafta“,- paprašė G. Lipnevičius.
„Su „Mažeikių nafta“ nebuvo jokio detektyvo. Buvo pasakyta, kad ją reikia atiduoti „Williams“ – jeigu gamykla pasieks numatytus rezultatus, tada sumokėsim pinigus,o jeigu ne – nemokėsime. Vėliau gamykla atsidūrė rusų kompanijos „Jukos“ rankose. Buvo atskleistas mechanizmas, kaip prisidengdami amerikonais rusai jau vaikščiojo apie gamyklą. Šioje situacijoje yra vienas iš momentų konservatorių dviveidystės. Iš derybininkų buvo reikalaujama, kad jie pasirašytų Lietuvai labai nenaudingą sutartį, nes „Williams“ yra NATO, o rezultatas – mokame už benziną daugiau nei Latviai“,- atsakė R.Janutienė.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kur nukeliavo valstybės milijardai įvedant eurą.
„ Milijardai nukeliavo į Stabilumo fondą, kai įsivedinėjome eurą. Jie buvo skirti eurui stabilizuoti. Tačiau pakeliui įvyko didžiulė devalvacija“,- sakė viešnia
Bendruomenės pirmininkas paprašė papasakoti apie kitą D. Grybauskaitės pusę, su kuria žurnalistė susipažino rinkdama medžiagą knygai.
Pasak R. Janutienės, D. Grybauskaitė atsisakė su ja kalbėti knygai – į nesuderintus klausimus ji tada jau neatsakinėjo. Knygoje aprašyta, ką ji apie save, savo tėvą ir „raudoną“ biografiją melavo ir nutylėjo prieš pirmą kadenciją. Paaiškėjo, kad Kovo 11 – ąją D. Grybauskaitė sėdėjo Aukštojoje partinėje mokykloje – buvo pasirinkusi kitą pusę.
G. Lipnevičius priminė istoriją, kai buvo išleistos dvi alkoholio partijas su vienodomis banderolėmis ir valstybė galimai patyrė milijardinius nuostolius, nes alkoholio kainą sudaro akcizas. Kilo skandalas ir buvo pareikšta, kad „Garsų pasaulis“ per klaidą išspausdino dvi vienodas partijas banderolių.
Jam paantrindama R. Janutienė sakė, jog buvo pasakojama, esą D. Grybauskaitė buvo iškėlusi sąlygą, kad „Garsų pasaulis“ išliktų ir toliau spausdintų banderoles. MG Baltic buvo labai arti D. Grybauskaitės.
G. Lipnevičius uždavė klausimą, kodėl Lietuva laivo „Independence“ nepirko ir moka didelę nuomą, kai rusai tokį pat laivą nusipirko tik už 320 mln.
„Juokinga dalis ta, kad mūsiškis laivas perka suskystintas dujas iš „Gazpromo“. B. Lubys sakė, kad būtų pastatęs terminalą už tiek, už kiek Grybauskaitė su savo „šaika“ parašė galimybių studiją. Jeigu būtų Lubys, mes tiek nemokėtume. Šie dalykai pakelia visų mūsų gyvenimo kaštus, mokame vis daugiau už duoną, sviestą ir kitus dalykus“,- sakė viešnia.
„Teko bendrauti su Skardžiumi, jis pasakė, kad vyksta keisti dalykai – „Lietuvos energija“ tapo vienos partijos keistų dalykų finansuotoja – kontroliuoja žiniasklaidą. Kokia jūsų nuomonė?“- klausė viešnios bendruomenės pirmininkas.
„Mes nepamatom nieko, už ką nebūtų sumokėti viešinimo pinigai. Žiniasklaida gyvena ne iš auditorijos, o iš viešinimo pinigų. Sutartyse būna įrašyta, kad negali tos institucijos kritikuoti. Pirmasis tokį punktą į sutartį įrašė Auštrevičius. Pačios neobjektyviausios yra žinių laidos – būna padaryta selekcija, ko nerodyti, kam nesuteikti galimybės kalbėti viešai. Dariau laidas apie Landsbergių darželį, kai jis įsikūrė „Lietuvos energijos“ pastatuose Vilniuje. Man vėliau pasakojo, esą įtakingas viešųjų ryšių tvarkytojas Mykolas Katkus pradėjo aiškinti, kad ši laida neturi pasirodyti. Jo rankose buvo „Lietuvos energijos“ viešinimo pinigai, kurie televizijai yra reikalingi. Jeigu tokius dalykus, kaip Landsbergiai su darželiais ir mokyklomis, išdarinėtų Karbauskis – jį būtų gyvą sudeginę…
„Ruošiatės į eiti į LR Seimą – kokiame komitete dirbtumėte?“- klausė popietės dalyviai.
„Manęs dar niekas neišrinko, viskas – Žiemgalos rinkėjų rankose. Seime norėčiau dirbti Antikorupcijos komisijoje. Svarbu grąžinti pinigus į regionus, reikia nusausinti Vilniaus korupcinę pelkę, kurioje nugrimzta daug pinigų. Nacionalinį stadioną Vilniuje stato prie „Akropolio“ ir jau dabar aišku, kad niekas futbolo pirmenybių nerengs, nes pagal FIFA reikalavimus stadionas turi būti užmiestyje. Vilnius jau atrodo ne kaip Lietuvos sostinė – tai patogus, prabangus vakarietiškas miestas. Žmonės Vilniuje uždirba daugiau nei regionuose – visas šis turėjimas yra regionų sąskaita.
„Su „Mažeikių nafta“ nebuvo jokio detektyvo. Buvo pasakyta, kad ją reikia atiduoti „Williams“ – jeigu gamykla pasieks numatytus rezultatus, tada sumokėsim pinigus,o jeigu ne – nemokėsime. Vėliau gamykla atsidūrė rusų kompanijos „Jukos“ rankose. Buvo atskleistas mechanizmas, kaip prisidengdami amerikonais rusai jau vaikščiojo apie gamyklą. Šioje situacijoje yra vienas iš momentų konservatorių dviveidystės. Iš derybininkų buvo reikalaujama, kad jie pasirašytų Lietuvai labai nenaudingą sutartį, nes „Williams“ yra NATO, o rezultatas – mokame už benziną daugiau nei Latviai“,- atsakė R.Janutienė.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kur nukeliavo valstybės milijardai įvedant eurą.
„ Milijardai nukeliavo į Stabilumo fondą, kai įsivedinėjome eurą. Jie buvo skirti eurui stabilizuoti. Tačiau pakeliui įvyko didžiulė devalvacija“,- sakė viešnia
Bendruomenės pirmininkas paprašė papasakoti apie kitą D. Grybauskaitės pusę, su kuria žurnalistė susipažino rinkdama medžiagą knygai.
Pasak R. Janutienės, D. Grybauskaitė atsisakė su ja kalbėti knygai – į nesuderintus klausimus ji tada jau neatsakinėjo. Knygoje aprašyta, ką ji apie save, savo tėvą ir „raudoną“ biografiją melavo ir nutylėjo prieš pirmą kadenciją. Paaiškėjo, kad Kovo 11 – ąją D. Grybauskaitė sėdėjo Aukštojoje partinėje mokykloje – buvo pasirinkusi kitą pusę.
G. Lipnevičius priminė istoriją, kai buvo išleistos dvi alkoholio partijas su vienodomis banderolėmis ir valstybė galimai patyrė milijardinius nuostolius, nes alkoholio kainą sudaro akcizas. Kilo skandalas ir buvo pareikšta, kad „Garsų pasaulis“ per klaidą išspausdino dvi vienodas partijas banderolių.
Jam paantrindama R. Janutienė sakė, jog buvo pasakojama, esą D. Grybauskaitė buvo iškėlusi sąlygą, kad „Garsų pasaulis“ išliktų ir toliau spausdintų banderoles. MG Baltic buvo labai arti D. Grybauskaitės.
G. Lipnevičius uždavė klausimą, kodėl Lietuva laivo „Independence“ nepirko ir moka didelę nuomą, kai rusai tokį pat laivą nusipirko tik už 320 mln.
„Juokinga dalis ta, kad mūsiškis laivas perka suskystintas dujas iš „Gazpromo“. B. Lubys sakė, kad būtų pastatęs terminalą už tiek, už kiek Grybauskaitė su savo „šaika“ parašė galimybių studiją. Jeigu būtų Lubys, mes tiek nemokėtume. Šie dalykai pakelia visų mūsų gyvenimo kaštus, mokame vis daugiau už duoną, sviestą ir kitus dalykus“,- sakė viešnia.
„Teko bendrauti su Skardžiumi, jis pasakė, kad vyksta keisti dalykai – „Lietuvos energija“ tapo vienos partijos keistų dalykų finansuotoja – kontroliuoja žiniasklaidą. Kokia jūsų nuomonė?“- klausė viešnios bendruomenės pirmininkas.
„Mes nepamatom nieko, už ką nebūtų sumokėti viešinimo pinigai. Žiniasklaida gyvena ne iš auditorijos, o iš viešinimo pinigų. Sutartyse būna įrašyta, kad negali tos institucijos kritikuoti. Pirmasis tokį punktą į sutartį įrašė Auštrevičius. Pačios neobjektyviausios yra žinių laidos – būna padaryta selekcija, ko nerodyti, kam nesuteikti galimybės kalbėti viešai. Dariau laidas apie Landsbergių darželį, kai jis įsikūrė „Lietuvos energijos“ pastatuose Vilniuje. Man vėliau pasakojo, esą įtakingas viešųjų ryšių tvarkytojas Mykolas Katkus pradėjo aiškinti, kad ši laida neturi pasirodyti. Jo rankose buvo „Lietuvos energijos“ viešinimo pinigai, kurie televizijai yra reikalingi. Jeigu tokius dalykus, kaip Landsbergiai su darželiais ir mokyklomis, išdarinėtų Karbauskis – jį būtų gyvą sudeginę…
„Ruošiatės į eiti į LR Seimą – kokiame komitete dirbtumėte?“- klausė popietės dalyviai.
„Manęs dar niekas neišrinko, viskas – Žiemgalos rinkėjų rankose. Seime norėčiau dirbti Antikorupcijos komisijoje. Svarbu grąžinti pinigus į regionus, reikia nusausinti Vilniaus korupcinę pelkę, kurioje nugrimzta daug pinigų. Nacionalinį stadioną Vilniuje stato prie „Akropolio“ ir jau dabar aišku, kad niekas futbolo pirmenybių nerengs, nes pagal FIFA reikalavimus stadionas turi būti užmiestyje. Vilnius jau atrodo ne kaip Lietuvos sostinė – tai patogus, prabangus vakarietiškas miestas. Žmonės Vilniuje uždirba daugiau nei regionuose – visas šis turėjimas yra regionų sąskaita.
Patriotai ir pratryjotai... Zmones ir kolaborantai oziai.
''Vytautas Landsbergis knygoje apie 1993 m. savanorių maištą rašė, kad savanoriai su ginklais į mišką išėjo grybauti, tačiau kažkodėl dėl maišto apkaltino Rusiją. Prieš keletą metų laidoje, kurią vedė Audrius Siaurusevičius, atsakant į Audriaus Butkevičiaus klausimus, a.a. Algirdas Patackas patvirtino pakaunės miško savanorių veiksmų derinimą su Vytautu Landsbergiu ir kitais parlamentarais. Seimo nario ir signataro Nikolajaus Medvedevo vadovaujami parlamentarai įtikino savanorius baigti maištą. Tai įvyko 1993-09-22 d.
1994-11-06 d sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti dviejų traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius.
1997-01-31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Šio nužudymo bylą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius buvo nušalintas nuo tyrimo. 2007 m. gruodį Seimas balsų dauguma pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms. Jose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J. Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas. J. Abromavičiaus nužudymo bylos senaties terminas suėjo 2017 m.
1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas. 1997-12-10 d. nusišovė Juro Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis.
1998-09-11 d. konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos LR Vyriausybė pasirašė su ofsoriniu „Williams International“ laikinąją „Mažeikių naftos“ valdymo sutartį, 1999-10-29 d. - taip vadinamą „Mažeikių naftos“ privatizavimo sutartį, kuria šiai JAV įmonei atiduoti 33% „Mažeikių naftos“ akcijų ir įmonės valdymas, suteika aibė lengvatų, o Lietuvos valstybė šiai įmonei paskolino per 1,5 mlrd. Lt. 1999 m. „Mažeikių nafta“ patyrė 89,8 mln. Lt nuostolį, 2000 m. - 147,6 mln. Lt, 2001 m. - 287,7 mln. Lt, 2002 m. - 185,2 mln. Lt. Įmonę pradėjus valdyti Yukos, 2003 m. „Mažeikių nafta“ jau gavo 275,2 mln. Lt pelną.
LR Privatizavimo fondas už „Mažeikių naftos“ 33% akcijų paketo perleidimą amerikiečiams negavo nė lito. 75 mln. USD buvo pervesti į „Mažeikių naftos“ sąskaitą Londone, o tokiai pat sumai išrašytas vekselis liko neapmokėtas. Lietuvos valstybė negavo nė lito ir šių lėšų nereikalavo. 2002-06-18 sutartimi už 150 mln. USD „Mažeikių naftą“ valdymą perėmė Rusijos koncernas Yukos („Williams International“ – 26,86% akcijų, Yukos - 26,86% akcijų, Lietuvos Vyriausybė – 40,66% akcijų). Lietuvai priklausiusių akcijų likučio pardavimas Lenkijos valstybiniam koncernui „Orlen“ – jau Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko nuopelnas.
2000-07-06 d. nužudyti buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gedeminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir vairuotojas Alfonsas Galminas. Gedeminas Kiesus neigė blogą finansinę „Mažeikių naftos“ būklę.
2006-08-23 d. nužudytas Vytautas Pociūnas, kuris, kaip VSD pareigūnas, domėjosi Lietuvos ekonominiais klausimais. Vytautas Landsbergis nedelsiant apkaltino Baltarusiją. Praėjus savaitei po Vytauto Pociūno žūties, Baltarusijos Generalinė prokuratūra Minske įvykusioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad ji paskelbs, kas iš tikrųjų įvyko, jei Lietuva tęs šios temos politizavimą. Vytautas Landsbergis buvo 2007 m. Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo dėl Vytauto Pociūno sudarytos darbo grupės nariu. Darbo grupė buvo paleista dėl neveikimo.
beprasmių šių provokacijų aukų
2009 m. Vytautas Landsbergis nustebino konservatorių partiją ir Lietuvą, pasiūlęs Lietuvos Prezidentu rinkti Dalią Grybauskaitę, kuri, kaip paaiškėjo, iki šiol yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.
LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės “nuopelnų” Lietuvai sąrašas – labai didelis.
Vytautas Landsbergis nepaaiškino, kodėl Stasys Lozoraitis LR Prezidento rinkimų kampanijos metu buvo apgyvendintas „Draugystės“ viešbutyje, kurio visuose kambariuose dar KGB buvo įrengusi pasiklausymo aparatūrą. Vytautas Landsbergis neatsakė ir į signatarės Birutės Nedzinskienės viešą klausimą jam, kodėl derybos dėl Lietuvos stojimo į NATO su NATO pareigūnais vykdavo „Karolinos“ viešbutyje, kurio savininku tuo metu buvo KGB padalinio Lietuvoje skyriaus, sekusio Sąjūdžio veiklą, buvęs vadovas Petras Vozbutas?
Po 2012-10-14 referendumo, kuriuo mūsų tauta nusprendė, kad AE Lietuvoje nebebus statomos, Vytautas Landsbergis tautą išvadino „kurdupeliais“, „vaikų darželiais“ ir kitais panašiais epitetais. Po šio Lietuvos referendumo Rusija sustabdė Baltijos AE statybą Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje. Prieš 2014-06-29 d. Žemės referendumą Vytautas Landsbergis visiškai nebesivaldė, referendumo iniciatorius išvadino „refrendūmininkais“, kuriuos nusamdė Rusija, atvirai pasisakė prieš konstitucinę tautos teisę spręsti bet ką šioje valstybėje.
Svarbu žinoti ir tai, kodėl KGB generolas Stanislavas Caplinas neįrašė Vytauto Landsbergio į 1990 m. balandyje parengtą planą „Metel“(„Pūga“), kuris turėjo būti įgyvendinamas, paskelbus „Ypatingąją padėtį“. Jame išvardinti 273 tarybinei santvarkai pavojingi asmenys, o Romuladas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Zigmas Vaišvila, Arvydas Juozaitis, Romas Gudaitis, Petras Vaitiekūnas, Alvydas Medalinskas, Artūras Skučas, Antanas Terleckas pripažinti ypač pavojingi, kuriuos tikslinga likviduoti. Tarp 273 yra 7 buvę TSRS liaudies deputatai. Planui įgyvendinti buvo sudaryta 50 vykdytojų grupių.
Gedemino Kiesaus nužudymas
1999 m. V.Landsbergis, prasukdamas didžiausią Lietuvos istorijoje aferą dėl 6-8 mlrd. litų vertės „Mažeikių naftos“ valstybės turto užvaldymo, taip pas skelbė žinią, kad „ruso prie vamzdžio neprileisime“
Tačiau blogiausia kas kitas - liudininkai prokuratūrai nurodė, kad tuometis Seimo pirmininkas V.Landsbergis juos prievartavo daryti nusikaltimus, grasindamas, kad jeigu jie nepaklus ir laikysis Lietuvos įstatymų, tai Landsbergis juos apšauks "Kremliaus agentais".
Tuometis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas pakluso V.Landsbergio šantažui, ir parašė ministerijos pažymą, kad sutartys su "Williams" atitinka Lietuvos įstatymus. Nors puikiai žinojo, kad tai nėra - minėtoje sutartyje buvo parašyta, kad "Mažeikių naftos" valdytojai neatsako už įmonei padarytą žalą. T.y. aferistai jau iš anksto rengėsi plėšti, ir visi, kurie tam bandė priešintis,
V.Landsbergio buvo apšaukti "kremliaus agentais".
''Vytautas Landsbergis knygoje apie 1993 m. savanorių maištą rašė, kad savanoriai su ginklais į mišką išėjo grybauti, tačiau kažkodėl dėl maišto apkaltino Rusiją. Prieš keletą metų laidoje, kurią vedė Audrius Siaurusevičius, atsakant į Audriaus Butkevičiaus klausimus, a.a. Algirdas Patackas patvirtino pakaunės miško savanorių veiksmų derinimą su Vytautu Landsbergiu ir kitais parlamentarais. Seimo nario ir signataro Nikolajaus Medvedevo vadovaujami parlamentarai įtikino savanorius baigti maištą. Tai įvyko 1993-09-22 d.
1994-11-06 d sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti dviejų traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius.
1997-01-31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Šio nužudymo bylą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius buvo nušalintas nuo tyrimo. 2007 m. gruodį Seimas balsų dauguma pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms. Jose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J. Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas. J. Abromavičiaus nužudymo bylos senaties terminas suėjo 2017 m.
1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas. 1997-12-10 d. nusišovė Juro Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis.
1998-09-11 d. konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos LR Vyriausybė pasirašė su ofsoriniu „Williams International“ laikinąją „Mažeikių naftos“ valdymo sutartį, 1999-10-29 d. - taip vadinamą „Mažeikių naftos“ privatizavimo sutartį, kuria šiai JAV įmonei atiduoti 33% „Mažeikių naftos“ akcijų ir įmonės valdymas, suteika aibė lengvatų, o Lietuvos valstybė šiai įmonei paskolino per 1,5 mlrd. Lt. 1999 m. „Mažeikių nafta“ patyrė 89,8 mln. Lt nuostolį, 2000 m. - 147,6 mln. Lt, 2001 m. - 287,7 mln. Lt, 2002 m. - 185,2 mln. Lt. Įmonę pradėjus valdyti Yukos, 2003 m. „Mažeikių nafta“ jau gavo 275,2 mln. Lt pelną.
LR Privatizavimo fondas už „Mažeikių naftos“ 33% akcijų paketo perleidimą amerikiečiams negavo nė lito. 75 mln. USD buvo pervesti į „Mažeikių naftos“ sąskaitą Londone, o tokiai pat sumai išrašytas vekselis liko neapmokėtas. Lietuvos valstybė negavo nė lito ir šių lėšų nereikalavo. 2002-06-18 sutartimi už 150 mln. USD „Mažeikių naftą“ valdymą perėmė Rusijos koncernas Yukos („Williams International“ – 26,86% akcijų, Yukos - 26,86% akcijų, Lietuvos Vyriausybė – 40,66% akcijų). Lietuvai priklausiusių akcijų likučio pardavimas Lenkijos valstybiniam koncernui „Orlen“ – jau Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko nuopelnas.
2000-07-06 d. nužudyti buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gedeminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir vairuotojas Alfonsas Galminas. Gedeminas Kiesus neigė blogą finansinę „Mažeikių naftos“ būklę.
2006-08-23 d. nužudytas Vytautas Pociūnas, kuris, kaip VSD pareigūnas, domėjosi Lietuvos ekonominiais klausimais. Vytautas Landsbergis nedelsiant apkaltino Baltarusiją. Praėjus savaitei po Vytauto Pociūno žūties, Baltarusijos Generalinė prokuratūra Minske įvykusioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad ji paskelbs, kas iš tikrųjų įvyko, jei Lietuva tęs šios temos politizavimą. Vytautas Landsbergis buvo 2007 m. Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo dėl Vytauto Pociūno sudarytos darbo grupės nariu. Darbo grupė buvo paleista dėl neveikimo.
beprasmių šių provokacijų aukų
2009 m. Vytautas Landsbergis nustebino konservatorių partiją ir Lietuvą, pasiūlęs Lietuvos Prezidentu rinkti Dalią Grybauskaitę, kuri, kaip paaiškėjo, iki šiol yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.
LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės “nuopelnų” Lietuvai sąrašas – labai didelis.
Vytautas Landsbergis nepaaiškino, kodėl Stasys Lozoraitis LR Prezidento rinkimų kampanijos metu buvo apgyvendintas „Draugystės“ viešbutyje, kurio visuose kambariuose dar KGB buvo įrengusi pasiklausymo aparatūrą. Vytautas Landsbergis neatsakė ir į signatarės Birutės Nedzinskienės viešą klausimą jam, kodėl derybos dėl Lietuvos stojimo į NATO su NATO pareigūnais vykdavo „Karolinos“ viešbutyje, kurio savininku tuo metu buvo KGB padalinio Lietuvoje skyriaus, sekusio Sąjūdžio veiklą, buvęs vadovas Petras Vozbutas?
Po 2012-10-14 referendumo, kuriuo mūsų tauta nusprendė, kad AE Lietuvoje nebebus statomos, Vytautas Landsbergis tautą išvadino „kurdupeliais“, „vaikų darželiais“ ir kitais panašiais epitetais. Po šio Lietuvos referendumo Rusija sustabdė Baltijos AE statybą Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje. Prieš 2014-06-29 d. Žemės referendumą Vytautas Landsbergis visiškai nebesivaldė, referendumo iniciatorius išvadino „refrendūmininkais“, kuriuos nusamdė Rusija, atvirai pasisakė prieš konstitucinę tautos teisę spręsti bet ką šioje valstybėje.
Svarbu žinoti ir tai, kodėl KGB generolas Stanislavas Caplinas neįrašė Vytauto Landsbergio į 1990 m. balandyje parengtą planą „Metel“(„Pūga“), kuris turėjo būti įgyvendinamas, paskelbus „Ypatingąją padėtį“. Jame išvardinti 273 tarybinei santvarkai pavojingi asmenys, o Romuladas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Zigmas Vaišvila, Arvydas Juozaitis, Romas Gudaitis, Petras Vaitiekūnas, Alvydas Medalinskas, Artūras Skučas, Antanas Terleckas pripažinti ypač pavojingi, kuriuos tikslinga likviduoti. Tarp 273 yra 7 buvę TSRS liaudies deputatai. Planui įgyvendinti buvo sudaryta 50 vykdytojų grupių.
Gedemino Kiesaus nužudymas
1999 m. V.Landsbergis, prasukdamas didžiausią Lietuvos istorijoje aferą dėl 6-8 mlrd. litų vertės „Mažeikių naftos“ valstybės turto užvaldymo, taip pas skelbė žinią, kad „ruso prie vamzdžio neprileisime“
Tačiau blogiausia kas kitas - liudininkai prokuratūrai nurodė, kad tuometis Seimo pirmininkas V.Landsbergis juos prievartavo daryti nusikaltimus, grasindamas, kad jeigu jie nepaklus ir laikysis Lietuvos įstatymų, tai Landsbergis juos apšauks "Kremliaus agentais".
Tuometis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas pakluso V.Landsbergio šantažui, ir parašė ministerijos pažymą, kad sutartys su "Williams" atitinka Lietuvos įstatymus. Nors puikiai žinojo, kad tai nėra - minėtoje sutartyje buvo parašyta, kad "Mažeikių naftos" valdytojai neatsako už įmonei padarytą žalą. T.y. aferistai jau iš anksto rengėsi plėšti, ir visi, kurie tam bandė priešintis,
V.Landsbergio buvo apšaukti "kremliaus agentais".
Nemanau, kad Brazauskas vertas paminklo.
galima paminkla statyti ,kur buvo keturiu komunaru skverelis,o gal ir jiems kokia lenta atminimui pastatyti,kur jie dingo,grazios skulpturos buvo...
Komunistas ir liks komunistu. Matijošius lipa ant galvos, jau įsijautė į visagalio vaidmenį. Nori paminklą statyti savo patronui. Tik kad tas nevertas paminklo. Per prievartą nutemptas į Nepriklausomybę, prišnekėjęs nesąmonių Sąjūdžio metu.....vėliavą išvadinęs skuduru, .... tokiam užtenka biusto kapuose. Daugiau jis nenusipelnė.
Bravo kaunieciai, dar tikrai sovietiniai po 30 m. laisvoje salyje vis dar garbinantys komunistus, ju nepamirstantys ir mylintys komunistu valdzia, statykit paminklus komunistams, dar is Gruto parko atsivezkit sovietiniu balvonu, tai nereiks leisti biudzeto pinigu ju statybai...
REKLAMA
REKLAMA
Matijošaitis žada kauniečių apklausą dėl paminklo Brazauskui