Karolis Kaupinis, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt
Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos pareigūnai tikisi, kad naujai priimtas sankcijų Rusijos energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriams paketas privers Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu. Tačiau Maskva neatrodo išsigandusi.
Prezidentas Baltuosiuose rūmuose, Europos Komisijos (EK) pranešimų skaitytojas Briuselyje – abu praneša apie suvaržymus Rusijai, kokių dar nebuvo. JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos kerta Rusijos valstybiniams bankams, apribodamos bent 30 proc. jų finansų, tačiau čia juos iš karto žada gelbėti Rusijos centrinis bankas. Taip pat taikomasi į moderniąsias technologijas energetikos ir karinių technologijų sektoriuje, bet V. Putinas sako – pasigaminsime patys, ir galų gale Vakarai įveda ginklų embargą – tačiau tik nuo dabar, tad „Mistralius“, jei Prancūzija nepersigalvos, Rusija dar turėtų gauti.
Tad Maskva šypteli, ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) tyrėjai trečiadienį, po pokalbio su teroristais, vėl priversti grįžti į viešbutį Donecke, nes eilinį kartą neprileidžiami prie Malaizijos oro linijų 17-ojo reiso sudužimo vietos.
Ukrainos pareigūnai netgi teigia, kad teroristai specialiai minuoja katastrofos teritorijos prieigas, šalia kurių toliau vyksta mūšiai tarp teroristų ir Ukrainos kariuomenės, nepaisant vakarykščių JAV valstybės sekretoriaus raginimų Rusiją paspausti separatistus kuo greičiau sutikti su abipusėmis paliaubomis. Maža to, ES šalys pačios bijo savo šešėlio.
Bijo bumerango
„Sankcijos paveiks ir mūsų ekonomiką. Jos buvo sukurtos padaryti maksimalų poveikį Rusijai ir minimalų ES ekonomikai. Tačiau iškepti omletą nesudaužant kiaušinių – neįmanoma“, – teigia Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas.
„Dėl sankcijų padidinimo nė viena šalis Europoje nenukentės labiau nei Vokietija. Neigiamą poveikį patirs vidutinio dydžio Vokietijos kompanijos – Vokietijos ekonomikos stuburas“, – mano „Baader Bank“ rinkos analitikas Robertas Halveris.
Tiesa, kai kurie Europos šalių pareigūnai nemano, kad sušlubuoti galinti ekonomika turėtų priversti kartoti 1938-ųjų Miuncheno nuotaikas.
„Žinome, kad ekonomiškai galime nukentėti ir patys. Nors mūsų prekyba su Rusija ir nėra labai didelė, vis dėlto gana reikšminga. Negalime dėl ekonominių nuostolių baimės leisti šiame žemyne plisti pilietiniam karui ir apskritai karui“, – tvirtina Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.
Ukraina čia ne visiškai sutiktų. Sunku kalbėti apie pilietinį karą, kai apsišaukėliškos Donecko respublikos vadovas – Rusijos pilietis, kaip ir jos maskvietis generolas, iki 2013-ųjų tarnavęs KGB įpėdinėje FSB.
