Vladimiras, kartu su šeima gyvena viename iš Novokosino rajono daugiaaukščių. Kuomet jis kartu su šeima pabudo keliomis valandomis anksčiau, pajuto aitrų nuodingų bespalvių dujų – vandenilio sulfido – kvapą.
Duomenys šiame rajone parodė, kad medžiagos koncentracija daugiau nei 50 kartų viršijo leidžiamas normas, o tai sukėlė kvėpavimo takų problemas, kosulį ar alergines reakcijas.
Kuomet pasklinda nuodinga smarvė, telieka uždaryti langus ir neiti iš namų, laukiant, kuomet vėjas išblaškys dujas, rašoma „aftenposten.no“
„Maskva – civilizuotas šiuolaikiškas miestas. Ir mes paprasčiausiai negalime leisti tokios situacijos,“ – aiškina Vladimiras.
Nuodingosios dujos Maskvoje
Oficialiai Rusijoje gyvena 13 mln. žmonių, tačiau remiantis suvartotu maistu ir vandeniu, realiai mieste gyvena iki 20 mln. žmonių.
Didžiulis automobilių kiekis ir nesibaigiantys kamščiai keliuose, 50 didžiulių fabrikų, elektros stočių, naftą perdirbančių fabrikų ir pramonės įmonių kasdien paleidžia didžiulę teršalų masę į maskviečių orą.
Maskvos valdžia tvirtina, kad per pastaruosius penkerius metus pavyko 11 proc. sumažinti taršą dėka aukštų tarifų už automobilių parkavimą ir vystomos viešojo transporto sistemos. Prieš kelis metus atsirado ir 50 naujų oro taršos stebėjimo stočių, kurios ir užfiksavo neregėto masto užteršimą.
Kovą, balandį ir gegužę visos pietvakarių Maskvos gyventojai juto aštrų, šleikštoką vandenilio sulfido kvapą. Vienas iš didžiausių užterštumų buvo užfiksuotas gegužės 17-ąją. Tą dieną bent šešiuose Maskvos rajonuose buvo užregistruota vandenilio sulfido koncentracija ore, daugelį kartų viršijanti visas įmanomas ribas.
Šiuose rajonuose kukliausiais skaičiavimais gyvena daugiau nei 2 mln. gyventojų. Vėjo kryptis ir palankios sąlygomis maskviškiams nekelia abejonių dėl to, kas yra platina nuodingą medžiagą.
Norvegija investuoja į naftos pramonę
Rusijos „Greenpeace“ padalinio atstovas Vladimiras Čuprovas „Aftenposten“ pasakojo apie didžiulį naftos gaminių perdirbimo fabriką Maskvos pakraštyje, pastatytą vos už kelių kilometrų nuo gausiai apgyvendintų gyvenamųjų rajonų.
„Nėra jokių abejonių tuo, kad dėl visko kaltas fabrikas, ir tuo, kad teršalai kelia grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybėms. Ypač tai liečia pagyvenusius žmones, vaikus ir žmones, kenčiančius nuo astmos ir alergijos“, – pasakojo V. Čuprovas.
Gamykla priklauso naftos ir dujų gigantei „Gazprom Neft“. Praėjusiais metais Novergijos naftos fondas investavo į įmonę 590 mln. kronų (60,5 mln. eurų) ir dabar valdo 0,42 proc. akcijų.
Naftininkai – neliečiami
Pasak „Greenpeace“ atstovo, išeitys yra trys: uždaryti gamyklą, perkelti gyventojus toliau arba investuoti į gamyklą daugiau lėšų.
Pirmoji valdžios reakcija į nerimą keliančius užterštumo rodiklius buvo iš esmės tradicinė: „kalti nesureguliuoti užterštumą matuojantys įrengimai“.
Tačiau „Greenpeace“ atstovą tokie atsakymai juokina: „Tuo, aišku, niekas netiki. Žmonės patys gali užuosti tas dujas ir pajausti jas savo pačių kailiu“. Didžiausia problema, anot aktyvisto, yra gyventojų pasyvumas – daugelis tiesiog nuleidžia rankas ir tikina, jog nieko čia padaryti neįmanoma.
Rusijos naftos ir dujų bendrovės šalyje yra faktiškai neliečiamos, juk jų pajamos sudaro daugiau nei pusę Rusijos biudžeto. Todėl valdžia į tai užmerkia akis.
Gegužės 22-ąją ši gamykla net pripažino, kad tai pas juos atsitiko „nuotėkis“, tačiau neigia, kad tai tapo problemų su sveikata atsiradimo priežastimi.
Šalies valdžia pagrūmojo pirštu ir liepė „susitvarkyti“, tačiau kažkokių rimtesnių veiksmų imtis nesiryžo.
