Režisierius Oskaras Koršunovas ką tik grįžo iš Maskvos, kur jo spektaklis „Dugne“, pernai išrinktas geriausiu Lietuvoje, atidarė tryliktus metus vykstantį svarbų Naujojo Europos teatro (NET) festivalį. „Maskvos numylėtinis atveža spektaklį‒išpažintį“, ‒ skelbė rusų spauda, nekantriai laukdama pasirodymo.
„Maskvoje buvome ne pirmą kartą ir ten rodėme labai daug spektaklių ‒ pradedant pirmaisiais „Ten būti čia“, „Senė“ ir baigiant „Hamletu“, tačiau dar niekada nesulaukėme tokio ažiotažo ir susidomėjimo. Ant kojų buvo sukelta visa žiniasklaida, nepamenu, ar kada buvau davęs tiek daug interviu, o bilietai į spektaklį, kuris buvo suvaidintas ne tokioje kamerinėje erdvėje kaip Vilniuje, o trijų šimtų vietų salėje, buvo išpirkti jau prieš mėnesį“, ‒ pasakojo O. Koršunovas.
Tokioje didelėje salėje dar garsiau skambėjo ovacijos aktoriams, kurių žiūrovai nenorėjo paleisti ir vis kvietė nusilenkti. „Maskvos teatralai paprastai labai įtartinai priima užsieniečių darbus, sukurtus pagal rusų dramaturgiją. Tačiau „Dugne“ buvo priimtas labai gerai, džiugu buvo girdėti, kad mūsų M. Gorkio interpretacija yra nauja, gyva ir šiuolaikiška. Po šito spektaklio pagaliau pajutome, kad Maskva mums atsivėrė“, ‒ džiaugėsi režisierius. Anot jo, po šių gastrolių pasipylė kvietimai „Dugne“ rodyti kituose Rusijos miestuose, į Maskvą buvo pakviestas naujausias O. Koršunovo spektaklis „Miranda“.
Jau dabar akivaizdu, kad apie „Dugne“ Maskvoje bus daug kalbama ir rašoma. „Žaviuosi, kaip jie perskaitė spektaklį, kaip surado tokių prasmių, kurios Lietuvoje nebuvo net įvardintos“, ‒ teigė O.Koršunovas.
Geriausias tokios interpretacijos pavyzdys ‒ žymios rusų kritikės Marinos Davydovos „Dugne“ recenzija, pasirodžiusi dar prieš NET festivalį, po to, kai kritikė pamatė spektaklį OKT Studijoje Vilniuje: „Vienas labiausiai pamėgtų Rusijoje režisierių iš artimojo užsienio Oskaras Koršunovas Vilniuje pastatė spektaklį „Dugne“ ir ne tik sukūrė geriausią savo pastarojo meto spektaklį, tačiau ir visiškai neįprastai perskaitė chrestomatinę pjesę. <...> Čia į pirmą planą patenka ne teatro išteisinimas, o paties gyvenimo išteisinimas. Teatras čia tampa ne tiek savirealizacijos (ir iš dalies savimeilės – nuo šito nepabėgsi) būdu, kiek būdu rasti būties prasmę per meninę kūrybą. Regis, tik tai ir suteikia būčiai bent šiokią tokią prasmę“.
Grįžę iš Maskvos OKT aktoriai kitą savaitę iškart vyksta į gastroles Belfaste Šiaurės Airijoje ir Pontederoje Italijoje, kur bus parodytas „Hamletas“. Porą dienų pailsėję po kelionių lapkričio 2 d., 3 d. jie vėl sės prie ilgo spektaklio „Dugne“ stalo OKT Studijoje Vilniuje, kur žiūrovų laukia susitikimas akis į akį aktoriais.
