Koks dabar būtų vieno iš pasaulio megapolių – Maskvos veidas, jei XXa. istorija būtų pasisukusi kiek kitaip? Tuometiniams užmojams niekada nebuvo lemta išsipildyti, o ambicingos architektūrinės idėjos taip ir liko gulėti ant popieriaus, vis gi net ir neįgyvendintos jos verčia stebėtis.
Projektų būta įvairių, tačiau visus juos vienijo nuolankumas ideologijai, todėl neapseita ir be hiperbolizavimo – bemaž kiekvienas pastatas buvo tuometinės santvarkos atspindys - architektūroje nebeliko subjektyvumo, ją kaustė pataikavimo pančiai.
Komunizmas reikalavo aukų, neišvengta jų ir architektūroje. Pirmoji - didžiausia Rytų ortodoksų bažnyčia pasaulyje – Jėzaus Išganytojo bažnyčia ,1931m. sulyginama su žeme tam, kad taptų pamatu naujai religijai ir jos simboliui – Sovietų rūmams.Tais pačiais metais paskelbtas konkursas sulauktė bemaž 160 dalyvių, tarp kurių ir Le Corbusier pristatatęs sudėtingą kompleksą, M.Ginsburg su futuristine sniego kamuolio idėja, bei M.Olenev 8 formos rūmų vizija . Tačiau pastarieji projektai Stalino nesužavėjo, pasirenkamas Boris Iofan „Laisvas proletariatas“ – sunkiai suvokiamo dydžio laiptuotas pastatas , kurio viršuje gigantiška vado skulptūra. Sovietų rūmai, kartu su 100m. Lenino skulptūra turėjo siekti 415m. ir tapti aukščiausiu pastatu pasaulyje, pralekdamas Eifelio bokštą bei Empire State Building .
Projektui įgyvendinti buvo mesti didžiuliai mokslo ir ekonomikos pajėgumai, sukurtos spec. laboratorijos sprendusios optikos ir akustikos klausimus, tirta ir siekta patobulinti plieną ir betoną. Iki statybos vietos buvo nutiestos atskiros bėgių atšakos, kad statybinės medžiagų tiekimas vyktų greitai ir be jokių trukdžių. Ironiška, bet pastatui iškilti neleido pasirinkta vieta: jau prasidėjus statyboms, prie projekto dirbantys inžinieriai pastebėjo, kad pakrantės žemė pernelyg nestabili, kad išlaikytu dangoraižį. Ir nors po gero dešimtmečio statybos prasidėjo, po Hitlerio invazijos 1941m. konstrukcijos buvo demontuotos , o plienas panaudotas statant tiltus ir barjerus.
1931m. Mossovet suorganizavo uždarą konkursą, paskelbdama aukščiausius to meto kriterijus atitinkančiam 1000 vietų viešbučiui projektuoti. Geriausiu pripažintas jaunų architektų L.Savelyev ir O.Stapran darbas. Architektūos naujienas nušviečianti spauda atidžiai sekė visas projekto dizaino ir konstrukcijos ypatybes , mat urbanstiniu požiūriu pastatas būtų turėjęs ypatingą reikšmę - stovėti pagrindinių miesto magistralių – Gorkio g. ir Iljičiaus prospekto sankirtoje, pastaroji būtų vedusi į Sovietų rūmus.
1933m. paskelbiamas dar vienas konkursas, šįkart statiniui , turėjusiam įamžinti mokslo ir technologijos pasiekimus . Siekta sukurti mokslo ir technikos institucijų kompleksą, kuris pabrėžtų sparčios šalies industralizacijos svarbą. Nugalėtoju tapo architektų A.Samoylov ir B.Yefimovich projektas išsiskyręs technokratiniu charakteriu. Tačiau vėliau tapo dar vienu į užmarštį nukeliavusiu projektu.
Architekto L.Rudnevo pastatai buvo vieni ryškiausių tuometinėje Maskvoje, todėl nenuostabu, kad 1933m. iš valdžios jis sulaukė užsakymo suprojekuoti Gynybos komisariatą. Kūrėjas turėjo specifinį stilių, siekė perteikti neįveikiamumą ir griežtumą - savybes, kurios buvo Raudonosios armijos vizitinė kortelė. Slegiančia didybe alsuojantis pastatas buvo dalinai realizuotas , bet iki galo užbaigtas nebuvo.
Utopinių projektų karuselė įgauna pagreitį 1934m. kai paskelbiamas konkursas Sunkiosios industrijos komisariato pastatui Raudonojoje aikštėje projektuoti. Šio grandiozinio 110.000 m3 ir 4ha. plotą turėjusio užimti komplekso realizacija būtų pareikalavusi ne tik radikalios Raudonosios aikštės rekonstrukcijos , bei ir kardinalių šalia esančių gatvių ir skverų pokyčių.
Patobulinto projekto anotacija skelbė : „Keturi 160m. bokštai stovintys ant stilobato kuriami siekiant harmoningos dermės su Kremliumi. Ritminė konstrukcija , išreikšta vertikaliais elementais ir kolonada kuria vizualinį ištęstumą ir yra atsakas 4 Kremliaus bokštams – taip sukuriamas harmoningas vaizdas.
I.Fominas buvo vienas neoklasicistinio Sankt Peterburgo kūrėjų , šiam stiliui ištikimai tarnavusių ir konstruktyvizmo laikotarpiu. Tai jis pademonstravo kurdamas Sunkiosios pramonės komisariatą, kuriame gausu arkų, kolonų ir kitų klasicistinės architektūros elementų.
1934m. viso pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į ledlaužio „Chelyuskin“ įgulos likimą, kuri jūroje nuskendus laivui dreifavo ant ledo lyties . Tais pačiais metais, pirmą kartą istorijoje, įgula, bei ją išgelbėję pilotai sulaukė „Sovietų Sąjungos Didvyrio“ apdovanojimų. Suprantama, kad naujos socialistinio gyvenimo tradicijos reikalavo ir atitinkamo įamžinimo architektūroje. Taip 1934m. Byelorussky skvere suplanuojamas sovietų aviaciją šlovinantis „Aeroflot“ pastatas . Aštrus siluetas, „aerodinaminė“ forma ir pastatą puošiančios žinomų lakūnų. skulptūros liko tik vizijose.
„Knygų namų“ pastatas - dar vienas monumentalumo, vyravusio ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pavyzdys. Trapecinis siluetas, supaprastintos architektūrinės formos, ir skulptūrų gausa kiekvienoje pastato dalyje – toks simbolinio romantizmo bruožais persmelkto pastato vaizdas ..
1942m. nuspręsta įamžinti Didžiojo Tėvynės karo didvyrius. Sulaukta bemaž 90 projektų iš visos šalies nuo Leningrado iki Taškento, vėliau surengiamos 3 parodos, paskelbiami laimėtojai – pasirenkama triumfo arkos koncepcija, tačiau ir šis projektas liko neįgyvendintas..
Architektas V.Oltarzhevsky architektūros teorijai ir aukštų pastatų konstravimo metodikai tyrinėti skyrė daug laiko, stengdamasis įrodyti ryšius tarp tokio tipo architektūros ir tradicinės Rusijos architektūros, o teoriją paversti praktika pastatant aukštuminį gyvenamąjį pastatą. Tačiau ir šis projektas papildė nerealizuotųjų sąrašą.
kulturpolis.lt
