Nuo pirmadienio Rusijoje įsigaliojo nauja migracijos tvarka, supaprastinanti užsienio piliečių įdarbinimą Rusijoje. Biurokratinius barjerus Maskva visiškai ištirpdė tiems specialistams, kurių šalyje labiausiai trūksta.
Pasak Konstantino Romodanovskio, Rusijos Federalinės migracinės tarnybos direktoriaus, įstatymų pataisos – tai paprastesnė registracija, paprastesnė tvarka norint gauti leidimą dirbti. Nuo šiol laikinai gyventi atvykstantys užsieniečiai Rusijoje galės savarankiškai rūpintis leidimu dirbti per dešimt dienų nuo pareiškimo padavimo.
Žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „Akrisida“ projektų vadovas Aras Mileška sako, kad Rusijos darbo rinka – milžiniška ir labai patraukli užsieniečiams. Ypač didelės karjeros ir prasigyvenimo galimybės yra Maskvoje, į kurią plūsta ne tik atokesnių Rusijos vietų gyventojai, bet ir užsieniečiai.
„Kvalifikuoti baltarusiai, šiandien uždirbantys mažiau nei lietuviai ar rusai, svarsto, į kurią pusę traukti – į Maskvą ar į Vilniu“, - apie Lietuvos ir Rusijos darbdavių kovą dėl įvežtinės darbo jėgos kalba A. Mileška.
Viktorija Savko, UAB „Verslas ir investicijos“ direktorė, primena, kad didelė dalis Lietuvos protų yra nutekėję ne tik į Vakarus, bet ir į Maskvą. Supaprastėjus migracijos taisyklėms Lietuva gali prarasti dar daugiau intelektualų, pabrėžia pašnekovė.
Anot Nijolės Dilbienės, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojos, akivaizdu, kad naujosios Rusijos migracijos taisyklės labiausiai palankios jai pačiai. Be to, jos itin nepalankios Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių darbdaviams, tarpusavyje kovojantiems dėl darbo imigrantų.
„Lietuviams tai – prastos naujienos, nes jiems ir patiems trūksta darbuotojų“, - pabrėžia N. Dilbienė. Anot jos, lietuviai gal ir nepuls ieškoti darbo Rusijoje, bet ukrainiečiai ir baltarusiai dabar labiau žiūrės į tą pusę.
Dabar statybininkais ar vairuotojais baltarusius bei ukrainiečius sėkmingai įdarbinę lietuviai verslininkai darbininkus greičiausiai išsaugos, tačiau pritraukti naujų bus sudėtingiau, tad turėtume daugiau dėmesio skirti darbo vietų kokybei.
Darbo biržos duomenimis, per praėjusius metus iš leidimus dirbti gavusių užsienio piliečių 37 proc. yra baltarusiai, 32 – ukrainiečiai. Kasmet šie skaičiai auga.
Anot V. Savko, transporto ir statybų sektoriuje dirba daugiausiai užsieniečių, darbo dar yra, o norinčiųjų dirbti trūksta. Tolimųjų reisų vairuotojai gali uždirbti per 4000 Lt, statybininkai – 3000 lt per mėnesį.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas primena, kad Lietuvos darbo rinka dar nėra tokia patraukli užsieniečiams.
„Jeigu lietuviai sugebės mokėti tokias algas, kokias siūlo rusai, tai kovą dėl darbo jėgos laimėsime mes. Kol kas užsieniečiai dažniau viliojami pigiais pažadais“, - dalijasi patirtimi J. Vidixkas.
Departamento duomenimis, ne visi lietuvių verslininkai sąžiningai elgiasi su imigrantais. Paprastai su atvažiuojančiais darbininkais pasirašomos sutartys dėl vienokio atlyginimo, o žmogui įsitvirtinus jis sumažėja dvigubai.
Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra numatyta, kad jiems privalu mokėti ne mažesnį negu vidutinis tame sektoriuje darbo užmokestį, be to, jie neturi gauti mažiau, nei tą patį darbą dirbantys lietuviai.
„Su minimalia alga čia „neprasisuksi“ ir verslo nepasidarysi“, - aiškina J. Vidickas. Tačiau kai kurių darbdavių taktika nėra sąžininga – jie užsieniečiams moka 600 Lt per mėnesį ir gal dar kokį vokelį įbruka.“
REKLAMA
