Dabar jau nebegaliojanti įstatymo nuostata, numačiusi, kad nuteistųjų korespondencija turi būti cenzūruojama, tačiau nenustačiusi tokio cenzūravimo tvarkos, prieštaravo Konstitucijai. Tokį sprendimą pirmadienį (03.24) paskelbė Konstitucinis Teismas.
Šią cenzūrą numatė 1997 metais priimta Pataisos darbų kodekso redakcija. 2001 metais ši nuostata buvo pakeista, numatant, kad nuteistųjų korespondencija gali būti cenzūruojama tik prokuroro ar įstaigos direktoriaus nutarimu, teismo ar teisėjo nutartimi.
2000 metais su skundu dėl cenzūravimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi buvęs nuteistasis panevėžietis Alvydas Puzinas, kuris 1992 metais buvo nuteistas už tyčinę žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis 13 metų laisvės atėmimo bausme.
Buvęs Panevėžio miesto milicininkas bausmę atliko Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Pareiškėjas teismui nurodė, jog 2000 metais jis gavo konfidencialų laišką iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausiojo komisaro įstaigos.
A. Puzino manymu, kolonija, grubiai pažeisdama Konstitucijos ir Baudžiamojo kodekso reikalavimus, atplėšė šį laišką ir jį cenzūravo. Jis mano, kad jam buvo įteikta nekokybiška jame buvusio dokumento kopija.
A. Puzinas teigė, kad laiške buvo konfidenciali informacija, liečianti tik jį patį, tačiau šį laišką perskaitė cenzorė, po to jį į gyvenamąją patalpą, kurioje, be pareiškėjo, gyvena ir kiti nuteistieji, atnešė kalinys, išnešiojantis spaudą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad žmogaus privatus gyvenimas, asmens susirašinėjimas ir kitoks susižinojimas yra neliečiami.
Pasak teismo, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus privatus gyvenimas - tai kiekvieno individo teisė gyventi taip, kaip jam norisi, būti apsaugotam nuo savavališko kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, šio gyvenimo kėlimą viešumon.
Tačiau kartu įstatymai nustato teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apribojimo galimybę kai kuriems asmenims.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui sukėlė abejonių, ar tuo metu galiojusi Pataisos darbų kodekso nuostata, kad "nuteistųjų korespondencija turi būti cenzūruojama", nesant įstatymais bei poįstatyminiais aktais nustatytos tvarkos, nepažeidžia teisės į privataus nuteistųjų gyvenimo neliečiamumą.
Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėtos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad apribojimai turi būti, siekiant apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves. Tačiau cenzūruojant visą korespondenciją, nepaisant to, ar tai proporcinga apribojimo tikslui, pažeidžiama konstitucinė teisė į asmens neliečiamumą.
BNS
