Martynas Tyla – ekstravagantiškas muzikos grupių prodiuseris laidoje „Kodas N97“ atsirado ne atsitiktinai. Laidos kūrėjai ieškojo įdomių, talentingų ir kūrybingų žmonių, ir Martynas Tyla – ne išimtis.
- Dalyvaudamas laidoje „Kodas N97“ turi galimybę pristatyti save taip, kaip pats nori, leisti visuomenei artimiau susipažinti su savo šeima, aplinka, draugais. Ar per tiek metų šou versle vis dar yra apie ką pasakoti žiūrovams? Kodėl sutikai dalyvauti realybės šou „Kodas N97“ ?
- Manau, kad tai yra puiki galimybė parodyti, kaip iš tikrųjų dirba muzikos prodiuseriai. Galbūt, žmonės pamatę mano darbo užkulisius ir gyvenimo momentus nebegalvos, kad mes ir atlikėjai gyvenam kaip turtuoliai, ir tikiuosi supras, kad mes tokie patys mirtingieji dirbantys sunkų darbą. Žinoma, iš verslo uždirbdami saviems gyvenimo poreikiams. Na, o kokie tie poreikiai, manau, visi pamatys stebėdami realybės šou „Kodas N97.
- Kaip manai, ar dalyvavimas realybės šou padeda išpopuliarėti? Kodėl žmones traukia įvairūs realybės šou, ar visuomenei jie yra įdomūs?
- Galiu drąsiai teigti, kad lietuviškos televizijos realybės šou dalyviai labai greitai tapdavo populiarūs, bet taip pat greitai visi juos užsimiršdavo. Manau, jei gatvėje paklausčiau dešimties žmonių, kas buvo pirmojo realybės šou Lietuvoje nugalėtojas, turbūt, nei vienas man neatsakytų. Nors aš ir pats to nepamenu.
O visuomenei visą laiką bus įdomu knaisiotis po svetimus patalus, ir kol tai bus įdomu, realybės šou televizijoje gyvuos.
- Ar „Kodas N97“ vienintelis realybės šou prie kurio teko prisidėti, dalyvauti? O galbūt taviškis darbas primena tikrą realybės šou?
- Tai pirmasis realybės šou, kuriame tenka dalyvauti. Nors, gerai pagalvojus, mūsų visų gyvenimai yra patys tikriausi realybės šou, o darbas -tai tik dar viena sudedamoji šio šou dalis.
- Tu esi vienas iš laidos dalyvių, kuris daug keliauja ir rengia reportažus įvykių vietoje. Kasdien galime stebėti iš pažiūros itin aktyvų Tavo gyvenimą. Ar įsivaizduoji save televizijoje?
- Prieš kokius trejus metus net negalvojau, kad galėčiau pasirodyti televizijoje. Tačiau dabar neatsisakau, kai gaunu pasiūlymą sudalyvauti laidoje ar pakomentuoti kokį nors įvykį. Taip tikiuosi, kad mano išsakyta nuomonė bus suprasta teisingai ir pasieks žiūrovą.
Tačiau visą laiką pagalvoju, ar neperlenksiu lazdos, jei per dažnai rodysiuos žydruosiuose ekranuose. Neduok Dieve, jei populiarumu televizijoje aplenksiu Seimo Pirmininką. Tada iš karto turėsiu pretenduoti į Prezidento postą. Bet kol kas man tai negresia. Nors niekada negali žinoti!
- Ne paslaptis, kad jaunystėje buvai profesionalus plaukikas, kaip atsitiko, kad nebetęsei sportininko karjeros, o panirai į muzikinius vandenis?
- Deja, sportą teko aukoti tik dėl to, kad turėčiau iš ko gyventi. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dar du metus rimtai sportavau, tačiau, sugriuvus sporto sistemai, neliko trenerių ir t.t. Nesinorėjo laukti, kol atsiras veiklos vien tam, kad galėtum gyventi kaip normalus žmogus.
Nutariau nerti į muzikinius vandenis, kur tuo metu turėjau pažįstamų žmonių ir pats pradėjau dirbti diskžokėjumi, organizuodavau diskotekas su Arnu Klivečka ir Rimu Šapausku. Taip pamažu įsivėliau į lietuviško šou biznio pasaulį.
- Kas yra geras prodiuseris? Ar tai tik įvairūs vakarėliai, gastrolės po užsienį ir šlovės laurai? Kaip tapti prodiuseriu?
- Prodiuserio darbas panašus į bet kurį darbą verslo įmonėje ar banke. Turi mokėti skaičiuoti, suprasti marketingo taisykles, o dažnai ir jas pats kurti, privalu turėti gerą nuojautą. Žinoma, reikalinga sėkmė. Labai svarbu mokėti derinti darbą ir linksmybes - kitaip geru prodiuseriu niekada nepatapsi.
Laurai ir šlovė turi atitekti atlikėjui, nes kitaip prodiuseris gali pats tapti atlikėju-žvaigžde. Nors prodiuseris privalo būti matomas, tačiau ne per daug, nes kitaip gali tapti tik savo paties asmeniniu prodiuseriu.
- Ar visi atlikėjai pačiam tikrai patinka? Ar pats mėgti tą muziką, kurią groja Tavo globojami atlikėjai?
- Be abejonės turi patikti. Net neįsivaizduoju, kaip galima dirbi su nemėgstamu produktu, nebent labai geras uždarbis. Aš gerbiu žmones, su kuriais dirbu.
Grupė „EMPTI“ – lietuviškos muzikos briliantas, kurių muzika tiesiog užburia ir pakelia mintimis i dangų. Ačiū Pauliui! Giedrės balsas dieviškas. Giedre, tu nuostabi! O paskutinis radijo singlas „Keturi milimetrai“ yra fantastiškas kūrinys, kurį privalo išgirsti kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Atlikėjas Sasha Song ; yra dainininkas, kuris anksčiau ar vėliau taps didele pasauline žvaigžde. Būdamas šalia jo, aš supratau, ką reiškia dirbti su talentingu žmogumi. Jis geba išsisukti iš bet kokios situacijos koncerto metu.
Grupė „SEL“- atskira istorija. Su šiais talentingais žmonėmis perėjau ir ugnį, ir vandenį. Tai neįvertinama patirtis ir daugybė gerų atsiminimų.
Atlantą (Elena Puidokaitė) kažkada pakviečiau į grupę „Pagalvėlės“, vėliau ji solinės karjeros siekė savarankiškai, o dabar mes vėl dirbame kartu.Tai žmogus, su kuriuo vienas kitą suprantam iš pusės žodžio.
- Ko reikia atlikėjui, kad juo susidomėtų Martynas Tyla?
- Charizmos.
- Ar turi autoritetų? Kokios grupės prodiuseriu norėtum būti?
- Mano autoritetas Simon Fuller! Štai su kuo norėčiau padirbėti! Žinoma, norėčiau dar padirbėti su Robbie Williams, George Michael ir tikrai dar ne vienu žinomu atlikėju.
- Koks įspūdingiausias renginys, kuriame teko dalyvauti?
- Jamiroquai koncertas ir Eurovizija 2009 - tai renginiai, kurių aš niekada nepamiršiu.
- Kokie prodiuserio darbo privalumai ir trūkumai?
- Privalumas tai, kad gali pamatyti daug kultūrinių renginių nemokamai. O trūkumas- laiko stoka likusiam gyvenimui.
- Vadovauji muzikiniam klubui, organizuoji gyvo garso koncertus. Ar yra paklausa? Išgyvename sunkmetį – ar žmonės vis dar linksminasi klubuose?
- Koncertų ir renginių paklausa labai smarkiai sumažėjo. Daug koncertų vyksta pustuštėse salėse arba iš viso neįvyksta. Tokia situacija yra visoje Lietuvoje. Krizė ir valstybės mokesčių politika muzikinį pasaulį tiesiogine prasme baigė „išprievartauti“. Valstybės veiksmai mus grąžino į tamsiųjų 90-tųjų metų pradžią.
Šiuo metu tenka daug keliauti po rytų ir vakarų valstybes. Visur domiuosi, kokia situacija užsienio valstybėse ir drąsiai galiu pasakyti, kad kultūra, menas ir šou pasaulis niekur nėra taip prispaustas kaip Lietuvoje. Kai aš papasakoju kolegoms iš užsienio, kokius mes turime mokėti mokesčius, jie užduoda klausimą - TAI KAIP JŪS IŠGYVENAT? Ką gali atsakyti į tokį klausimą ?
Galiu pasakyti, kad man asmeniškai labai gėda už šou pasaulio atstovus, kurie įžengė į politikos Olimpą. Pažiūrėsim, kaip jie jausis, kai teks iš to Olimpo nusileisti i šou vandenis.
- Koks yra vilniečių muzikinis skonis? Ar labai skiriasi nuo kitų miestų? Ar iš tiesų vilniečiai išlepę ir kaprizingi?
- Miestų auditorija, ypač sostinės publika, - pati įnoringiausia, bet taip jau yra visame pasaulyje, kad sostinės diktuoja madą.
Ne paslaptis, kad dažnai koncertai mažuose miesteliuose būna malonesni. Nors dalyvauja mažiau žmonių- nuoširdumo daug daugiau.
- Dažnai sakoma, kad Lietuva yra provinciali šalis. Ar ir Tu taip manai?
- Deja, bet taip. Gal tik Vilnius yra arčiau Europos.
- Tik ką grįžai iš kelionių po Rusijos platybes. Laidoje netrukus pasirodys Tavo videodienoraščiai. Kokie įspūdžiai? Ar neatrodo, kad buvai pakliuvęs į praeitį
- Sutinku, Rusijoje daug kur gali pasijausti, lyg būtum grįžęs dešimtmečiu atgal. Tačiau Rusija yra kontrastų šalis, nes ir ten galima išvysti daug vakarietiškų dalykų. Kuo daugiau lankomės Rusijoje, tuo labiau ši šalis pradeda patikti. Žmonės ten atrodo nuoširdesni, paprastesni ir dėkingesni, ko apie mus, lietuvius, tikrai negaliu pasakyti.
Man jau dabar aišku, kad Sashą Song Rusijos auditorija įvertino palankiai. Jeigu Dievas duos jėgų ir sveikatos, (nes norint atlaikyti rusiško šou maratoną - jos tikrai prireiks), jis Rusijoje tikrai suspindės kaip didelė žvaigždė.
