Šiaulių apskrityje, Užvenčio girininkijoje, Plikšilio miške, privačioje valdoje auganti Martyno pušis – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (nuo 1987 m.). Ji miške pati aukščiausia, storiausia ir seniausia. Kamieno apimtis 1, 8 metro, aukštis – apie 27 m. Gyventojai pušį laiko šventa. Ji garbinama daugiau kaip tris šimtus metų.
Ateikim prie
pušies Martyno
Širdy liepsnos
Tikėjimo ugnis
Eugenija Čičinskienė
Legenda pasakoja, jog prieš daug metų mišku keliavo aklas žmogus. Eidamas pavargo, apgraibomis susirado medį ir atsisėdo po juo pailsėti. Besiilsėdamas užsnūdo ir susapnavo sapną, kuriame paslaptingas balsas jam liepė pasitrinti akis to medžio žievele. Žmogus taip ir padarė. Atsikėlęs pradėjo eiti ir pajuto, jog akyse šviesėja ir aklasis praregėjo. Sugrįžęs į namus, viską papasakojo klebonui. Klebonas pašventino pušį, o gyventojai, sužinoję apie nepaprastą medžio galią, ėmė tą vietą stebuklinga vadinti, ėmė čia nešti kryželius, šventųjų atvaizdus. Kadangi regėjimą atgavęs žmogus buvo vardu Martynas, tai pušis ir pavadinta jo vardu.
Seni gyventojai mena, jog prie pušies žmonės ateidavo pasimelsti susirgus šeimos nariams, jaunimas lankydavosi prieš vestuves, prašydavo medžio palaiminimo. Ant pušies kamieno prikalta koplytėlė su Šv. Martyno atvaizdu. Seniau čia buvo pritvirtinta dėžutė aukoms rinkti. 2004 m. Minupių kaimo bendruomenė naujam gyvenimui prikėlė pušį: restauravo seniai neprižiūrimus šventus paveikslėlius bei kryželius, pasodino gėlių, aptvėrė ir nudažė tvorelę. Prisimindami senovę, žmonės renkasi prie Šv. Martyno pušies giedoti giesmių Marijai, organizuoja Gegužinių pamaldų užbaigas.
Pušies koordinatės. Važiuoti nuo Šiaulių į Užventį, 5 km. Iki Užvenčio yra Čiotiškių kaimas. Ji pravažiavę pateksime į Plikšilio mišką. Pasukime keliuku link Žebrių kaimo ir privažiuosime Martyno pušį (kvartalas 25, sklypas 12).
LITERATŪRA
Martyno pušis // Mūsų girios, 1938, Nr. 6/7, p. 385.
Martyno pušis / papasakojo K. Latanauskienė // Gyvoji tėviškės istorija. – Kėdainiai, 2006. – P. 35-36.
Šv. Martyno pušis // Medžiai senoliai Lietuvoje. – Vilnius, 2005. – P. 54-55.
Parengė Danutė Darbutienė
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
