Martynai, papasakok apie savo pasiekimus šiame sporte?
Aš esu 2014 m. Ilgo nuotolio ir 2015 m. Ilgo nuotolio ir Olimpinės distancijos Lietuvos triatlono čempionas.
Kada ir kodėl nutarei imtis triatlono?
Nuo 6 iki 18 metų lankiau plaukimo treniruotes. Buvau tapęs Lietuvos plaukimo čempionu, bet didesnių pergalių nepasiekiau. Baigęs plaukiko karjerą nuo sporto nenutolau, praktiškai ir toliau mėgėjiškai sportuodavau kasdien. Buvau labai pamėgęs bėgimą – bėgiodavau kasdien po 10-20 km. Tačiau mažai dėmėsio skyriau tempimo pratimams, bėgimo technikai. Tad natūraliai vieną dieną susidūriau su kelių sąnarių uždegimais. Kadangi bėgioti daktarai nebeleido, kad neužaugtų pilvas pradėjau po truputi važinėtis dviračiu. Keliai po truputi susitvarkė, dviračiu važinėtis irgi patiko, tad vieną dieną užsiregistravau į triatlono varžybas tiesiog vedamas smalsumo. Pirmose triatlono varžybose sudalyvavau 2014 m. Ir užsikabinau. Patiko, kad yra labai daug ivairaus formato varžybų tiek profesionalams, tiek megejams (AG). Puiku, kad ruošiantis varžyboms 90% visų treniruočių gali atlikti lauke, gryname ore.
Kiek vidutiniškai laiko skiri treniruotėms per dieną?
Koks reikalingas treniruočių skaičius ir valandų kiekis labai priklauso nuo sportuojančio fizinio pasirengimo, išsikeltų tikslų, raumenyno tinkamumo šiam sportui bei nuo to, kokią distanciją yra nusimatęs triatlono mėgėjas.
Tarkim ruošiantis OD (olimpinės distancijos) triatlonui, kurio įveikimo laikas yra 2:00 – 2:30 val., galima gerai pasirengti treniruojantis 10-12 valandų per savaitę ir ilgiausia treniruotė gali būti iki 2,5-3 valandų.
Ruošiantis Ironman 70.3 – maždaug 14-16 val. per savaitę, ilgiausia treniruotė gali būti iki 3,5 valandų.
Ruošiantis klasikinei Ironman distancijai – 16-20 val. per savaitę, ilgiausia treniruotė gali būti iki 4,5-5 valandų.
Aš treniruotėms skiriu iki 15 val. per savaitę. Tačiau šie skaičiai šiek tiek apgaulingi. Nes dar yra laikas, kai tu vyksti į baseiną/ežerą, taisai savo dviratį, važiuoji į parduotuvę pasikeisti padangą, susivedi į kompiuterio programą treniruotę, registruojiesi varžyboms, analizuoji, kurios varžybos labiausiai tinkamos tavo pasirengimui ir t.t. Toks laikas niekur neįskaičiuotas, bet jo susidaro nemažai ir jis irgi yra laikas, skirtas šiam hobiui.
Ar tiek daug laiko skirtiant šiam sportui lieka laiko šeimai, draugams ir t.t.?
Ruošiantis Ironman varžyboms svarbūs žodžiai yra pasišventimas ir atsidavimas. Tad kiekvienam iškyla suderinimo su įsipareigojimais, kurie tikėtinai negali buti nustumti į šoną, dilema. Yra prirašyta knygučių, kaip valdyti laiką Ironmanvaržyboms besirengiantiems žmonėms, turintiems 30-40 valandų per savaitę darbą, žmoną, 2 vaikus ir namą su veja. Teoriškai tas valandas galima išdėlioti kaip siūloma, bet mano patirtis sako, kad tai jau būtų aukštasis pilotažas. Mano nuomone , bėda yra ne ta, kad negali skirti laiko – kaip ir gali, bet, pavyzdžiui, kai rengiesi Ironman varžyboms kartas nuo karto reikia padaryti ilgas sunkias 5 valandų treniruotes ant dviračio. Po jų geriausiai organizmui yra pailsėti(šypsosi). Jei poilsis ignoruojamas ir laikas skiriamas darbui ar artimiesiems, tas pasirengimo laikas tiesiog gali būti nepakankamai kokybiškas.
Mano atveju, paskutinį sezoną aš darbavausi puse etato ir laisvu grafiku. Bet vis tiek gana dažnai save pagaudavau mąstant, kad kokybiško laiko artimiesiems ir draugams norėčiau skirti daugiau.
Kas skatina siekti vis naujų ir naujų rezultatų?
Gudrusis EGO. Šiais laikais tie EGO yra išgudrėję ir moka įgauti įvairiausius pavidalus. Po pasiruošimo Ironman Europos čempionatui pradėjau galvoti, kad pasirengimas ilgoms distancijoms reikalauja tiek jėgų ir pasišventimo, kad normalus žmogus turėtų atsisakyti tokio hobio…
Pagrindinis mano motyvas yra sportinis azartas – aš tiesiog noriu būti savo AG (ne AG – irgi galiu, bet tik Lietuvoje) pasaulio čempionu ir iškelti Konoje 2 pirštus į dangų. Aš tikiu, kad galiu tą pasiekti, be to man labai patinka pasirengimo procesas. Kartais net pagalvoju, kad svarbiausia – procesas… Bet kaip minėjau, tai labai egoistinis procesas ir jis kur kas tinkamesnis ką tik Minesotos programą baigusiam narkomanui, nes jį bent jau palaiko ir didžiuojasi visa plati giminė (juokiasi).
Kokių sportinių ir asmeninių savybių reikia norint užsiimti triatlonu?
Pirma ir svarbiausia savybė – kuo didesnis egoizmas. Kuo didesnis, tuo geriau. Jei rimčiau, tai priklauso nuo distancijų ilgio: olimpinei distancijai reikia turėti tiek ištvermės, tiek sprintinių savybių, mokėti pakentėti, būti kuo vienodžiau įvaldžiusiam visas 3 sporto rungtis, nes OD vyksta intensyviu tempu. Ilgesnėms distancijoms reikia daugiau ištvermės. Ilgose triatlono varžybose dažniau varžaisi su savimi, su savo galimybėmis, nei su varžovais. Kuo ilgesnės rungtys, tuo svarbiau yra tai, ką darei treniruotėse, tad čia svarbūs tampa laiko planavimo įgūdžiai bei mokėjimas suderinti kasdienį gyvenimą ir treniruotes.
Jei trumpai – reikia turėti laiko treniruotėms, poilsiui ir kantrybės laukiant rezultatų.
Ką tik dalyvavai IronMan Europos čempionate Frankfurte, Vokietijoje. Ar patenkintas pasiektais rezultatais?
Varžybose starto protokoluose buvo apie 3000 dalyvių. Vien mano AG (40-44 m.) buvo registruoti apie 650 dalyvių.
Plaukimo rungtis vyko ežere netoli Frankfurto (2 ratai su išbėgimu į krantą, taip vadinamu „Australian Exit“ ), dviračių trasa – gana lygi, su keliais aštriais kalniukais, 2 ratai Frankfurto paylinkėse; bėgimas – 4 ratai Maino pakrantėmis.
Kad spėtume į startą, kėlėmės 4 val. ryt. Varžybos vyko 15 km nuo Frankfurto: 6:30 startuoja 50 profesionalų vyrų (M-Pro), 6:35 paleidžiamos 20 moterų profesionalių (W-Pro) ir 6:40 startuoja 3000+ mėgėjų. Dalyviai kerta po vieną starto liniją ir tada pradedamas skaičiuoti jų laikas, – iš pradžių startuoja stipresni plaukikai. Visas startas trunka iki 20-25 minuciu.
Aš prasibroviau iki 20-30 pozicijos ir startavau 10-15 sekundžių nuo signalo. Pagal laiką, kurį skirdavau varžybų analizei, žinojau, kad plaukime turėčiau būti tarp 5 geriausių plaukikų mėgėjų. Beje, plaukime galioja tie patys energijos taupymo dėsniai kaip ir važiuojant dviračiu. Plaukiant „ant kojų“, t.y. iš karto paskui priekyje plaukiantį sportininką yra sutaupoma 20-25% energijos. Tai reikalauja gana gerų įgūdžių, mokėjimo ‚nepaleisti‘ kojų. Startavęs, po 30-40 sekundžių prisiyriau prie primaujančios grupelės ir toje grupelėje atplaukiau 3,8 km per 48 min. 08 s. Tai buvo geriausias laikas savo AG ir apskritai antras laikas tarp visų dalyvių: tiek profesionalų, tiek mėgėjų. Atplaukiau 4 minutėmis greičiau nei tądien plaukė Europos čempionu tapęs Sebastian Kienle (DEU). Tai buvo man pačiam labai netikėtas ir malonus pasiekimas. Tarp mėgėjų žinojau, kad galiu gerai pasirodyti, bet aplenkti visus profesionalus, jau visai kas kita!
Dviračių rungtis man labai aiškiai priminė apie nepakankamas treniruotes ir kad triatlonas – ne vien plaukimas. Dviračių rungtyje – drafting illegal – važiuoji vienas ir pagrindinis parametras, kurį sekiau – WATT‘ai. Važiavau taip pat ir su širdies ritmo matuokliu, bet tai daugiau antrinis rodiklis, kurį seki. Vidutinis rungties pulsas – 133 bmp, vidutinis greitis – 34,3 km/h, laikas 5 val 18 min. Tai gana vidutiškas man rezultatas. Buvau aplenktas 250 dalyvių ir savo AG po dviračių buvau 49-as.
Į bėgimą – maratoną – išbėgau pasiruošęs greitam begimui, tikejau, kad galėčiau nubėgti per 3 val. 05 min. – 3 val. 07 min. Greitu tempu bėgau pirmus 4 km, bet po to atsiliepė klaida padaryta dviračių etape: buvau pamiršęs druskos tabletes, kurios sulaiko skysčius organizme. Pradėjo traukti kojas. Pasitampiau ir po pauzės jau bėgau lėčiau ir negalėjau greitinti tempo.
Rezultatas – 3 val. 19 min .
Bendras laikas – 9 val. 31 min 26 sek.
Savo AG likau 28-as. Į pasaulio čempionatą Konoje – pakvietimus gavo pirmi 15-a.
Bet atsižvelgiant į tai, kad tai buvo mano pirmas Ironman, pirmas maratonas (niekada nebuvau jo nubėgęs jokiose varžybose), pasiruošimo valandas buvau apkarpęs dėl šeimyninių aplinkybių ir tos 9:31:26 galimai yra geriausias Lietuvos sportininko laikas Ironman varžybose – aš visai patenkintas (juokiasi).
Ar patiko paties renginio organizacija?
Renginio organizacija, nežiūrint to, kad startas buvo gana toli nuo centro ir nuo finišo ir reikėjo gana nemažai laiko praleisti eilėse į autobusus, – nepriekaištinga. Renginį puikiai, su meile aptarnavo 4300 savanorių, renginys vyko jau 15 kartą. Sunku patikėti –bet bent 3 dalyviai dalyvavo visose 15 varžybų. Bėgimo rungtis vyko sausakimšoje žiūrovų, negailėjusių plojimų ir raginimų, apsuptyje.
Kokie artimiausi planai?
Ironman 70.3, Gdynia, Rugpjūčio 6d. Tai trumpesnė distancija, jai esu geriau pasiruošęs.
Ar norėčiau sudalyvauti Ironman čempionate Konoje, Havajuose? Taip, tas ilgalaikis tikslas niekur nedingo. Bet bent jau 2-3 metams jį atidėsiu, laiką skirsiu dalyvavimui olimpinei distancijai (OD) ir Ironman 70,3.
Kad ir kaip EGO norėtų į Koną, bet kol yra ką derinti – geriau derinti , o išsikrauti galima ir trumpesnėse varžybose.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Sportland Magazine
Nuotraukos: iš asmeninio M. Tinfavičiaus archyvo
