„Prisipažinsim. Nesitikėjom, kad tik atvykus į sumo mokyklą, mums numaus kelnes ir užmaus pampersus. Bet taisyklės yra taisyklės. Norėjome, kad būtų viskas tikra, tai turėjome rengtis kaip tikri sumo kovotojai.
Prisipažinsime, nejauku, kai tau aplink reikšmingas teritorijas tūpinėja net keli entuziastingai nusiteikę japonai. O tada pasodina ant žemės ir sako - dabar darysime tempimo pratimus. Apšilimui, suprask. O kur tu ten žmogus tempsiesi, jei iš po tų sauskelnių (beje, oficialus terminas – mawashi) visos grožybės laukan veržiasi...
Prieš pradėdami treniruotę, vyrai rūpestingai šluoja savo ringą - dohyo. Dohyo daromas iš ryžių šiaudų, išklotų ant molinio pagrindo ir užbertų smėliu. Na ir vyrai pradėjo treniruotę. Vienas atsistojo ringo vidury, ir kojytę - tik švyst į viršų. Sako – o dabar jūs.
O tada liepė daryti įtūpstus, kad kokia sausgyslė kovos metu nepokštelėtų. Tokia yra viena iš pagrindinių sumo pozų. Stulbina, kaip tokie, rodos, raumenų ir riebalų kalnai (čia ne mes, o sumo studentai) tuo pačiu yra pasiutusiai lankstūs. Vienas iš treniruotės pratimų - pritūpi, kaip ančiukas - ir pirmyn šliaužte per visą ringą. Ir būtinai – nepakeldamas kojų nuo žemės. Atėjo laikas kovoms. Stebėjome, kaip tokie du kalnai plojasi vienas į kitą ir skaudėjo net žiūrint. Tąkart jau kelintą kartą rimtai suabejojome, ar nepadarėme klaidos, pasirinkdami šią sporto šaką.
Vytaras Lietuvos garbę apgynė su kaupu. Priešininkas, matyt, nesitikėjo, kad lietuviai ne kerplėšomis penėti, ir leidosi išstumiamas iš ringo. O gal tiesiog buvo mandagus ir su seneliu labai švelniai elgėsi (tik nesakykite Vytarui). Antrą kartą Vytarui ne taip gerai sekėsi, bet priešinosi jis kaip liūtas prieš pietus.
O Marčiui teko pripažinti, kad sumo nėra jo kūno sudėjimo kovotojų sportas. Sunku nepalūžti, kai priešininkas tave tiesiog čiumpa už sauskelnių ir iš ringo išneša ant rankų.
O štai kaip baigėsi ši amžiaus dvikova – paslaptis. Atskleisime ją rugpjūčio mėnesį, kai rodysime savo laidas per TV3. VIskas. Misija baigta, kraujas pralietas (Vytaras į bortą nusimušė kojos pirštą), pripažinimas pelnytas, seksualumo bombų primėtyta tiek, kad dabar jau galime ir moteriškų maudymosi kostiumėlių kolekciją ant savęs reklamuoti. Kol vyrai treniruojasi, treneriai čia pat jiems verda sumo kovotojų pietus. Maistas turi būti sveikas, kaloringas ir kartu gerai virškinamas.
Paragavome. Buvo skanu. Vytaras pažadėjo tokius valgyti kasdien, o po metų sugrįžti išsiaiškinti santykių. Tikimės, kad per metus pamirš. Viskas. Rytoj – paskutinė diena Japonijoje, paskutinis mūsų fotoreportažas iš Tokijo ir skrydis namo. Pasimatysime Lietuvoje!“.
