Ateities astronautai, kurie dirbs Marso paviršiuje, rizikuoja patirti DNR lygiu vyksiančius bendruosius sveikatos pokyčius.
To priežastis – padidėję radiacijos kiekiai, pirmadienį pareiškė žymus Rusijos akademikas, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Pagal mūsų skaičiavimus, tyrėjai Marso paviršiuje gali tikėtis keleto neigiamų veiksnių, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, sumažėjęs stabilumas, sensorinis pablogėjimas, o taip pat ilgalaikių pasekmių, susijusių su pokyčiais DNR lygmeniu bei kaulų audinių demineralizacija“, – tarptautinėje konferencijoje, skirtoje skrydį į Marsą imitavusio eksperimento rezultatams aptarti, teigė Rusijos mokslų akademijos vadovo pavaduotojas Anatolijus Grigorjevas.
Be to, pasak mokslininko, astronautai gali susidurti su keletu kenksmingų psichofiziologinių veiksnių skrydžio į Marsą metu, tokių kaip hipokinezija (sumažėjusiu judinamojo raumens aktyvumu), monotonija ir nusivylimu.
Palikę laboratorijos modulį, visi skrydžio į Marsą simuliacijos dalyviai buvo geros sveikatos, teigiama paskelbtuose rezultatuose, kurie remiasi pirmaisiais apdorotais 520 dienų trukusios simuliacijos moksliniais duomenimis.
Tačiau A. Grigorjevas pažymėjo, kad per eksperimentus žemėje neįmanoma ištirti poveikio, kurį žmogui daro didelį krūvį turinčios dalelės.
Maskvoje vykdytas eksperimentas „Mars-500“ baigėsi lapkričio 4 dieną. Jo tikslas – atkurti bent kai kurias skrydžio į raudonąją planetą sąlygas. Eksperimento metu šeši žmonės buvo izoliuoti netikrame kosminiame laive.
520 dienų jie praleido aplinkoje, imituojančioje kosminį skrydį. Šeši savanoriai – tyrėjas Aleksandas Smolejevskis, skrydžių inžinierius Romanas Charlesas, įgulos vadas Aleksejus Sitevas, medicinos daktaras Suchrovas Kamolovas ir tyrėjai Diego Urbina bei Wangas Yuehas nuo pasaulio buvo atskirti specialiai sukurtame komplekse, primenančiame kosminį laivą.
