NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro Hiustone mokslininkai Dorothy Oehler ir Carltonas Allenas, naginėdami Marso palydovo „Mars Odyssey“ perduotas nuotraukas, viename iš šiaurinėse platumose esančių Marso regionų aptiko dešimtis kalvų, kurios stebėtinai panašios į Žemėje veikiančius vadinamuosius „purvo vulkanus“.
Iš viršaus jos atrodo kaip specifinės išvaizdos nuosėdų kūgiai su centre esančiu krateriu, skelbia „New Scientist“.
NASA nuotr.
Tolimesnis tyrimas naudojant infraraudonojo spektro nuotraukas atskleidė, kad šios kalvos naktį atvėsta greičiau, nei turėtų atvėsti uolienos, o tai leidžia manyti, kad jos sudarytos iš smulkių grūdingų nuosėdų, pavyzdžiui, purvo.
NASA mokslininkai kartu su kolegomis taip pat iš naujo išnagrinėjo Marso paviršiuje kitų tyrinėtojų anksčiau identifikuotų darinių, panašių į „purvo vulkanus“, nuotraukas. Ištyrę šių objektų šviesos spektrą jie aptiko geležies oksidų, kurie susidaro esant vandeniui, požymių.
Kiek anksčiau ataskaitą apie Marso atmosferos tyrimus paskelbę NASA mokslininkai pranešė joje aptikę tris metano emisijų šaltinius. Tai leido daryti prielaidą apie planetos gelmėse, kur gali būti pakankamai šilta, kad galėtų egzistuoti skystas vanduo, gyvenančius metaną išskiriančius mikroorganizmus.
Manoma, kad NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro mokslininkų aptikti „purvo vulkanai“ gali paremti hipotezę apie mikroorganizmų egzistavimą Marse.
Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininko Jacko Farmerio teigimu, nuotraukose aptiktos kalvos iš tiesų gali būti „purvo vulkanai“, tačiau jis atkreipia dėmesį, jog panašią nuosėdų formą gali suteikti ir kiti procesai, pavyzdžiui, pasitraukę ledynai, rašo „New Scientist“. Kaip ten bebūtų, tokių „purvo vulkanų“ paviršiuje esančių medžiagų tyrimai būtų labai įdomūs, teigia J. Farmeris.
