Katės renkasi „Whiskas“, o šį ėdalą gaminantys bendrovės „Mars Lietuva“ darbuotojai ištikimai renkasi savo darbovietę, net jeigu daugumai jų tenka kas dieną važinėti pirmyn ir atgal iš Klaipėdos. Kodėl amerikiečių korporacijai priklausanti įmonė pavadinta ne pagal planetą ir kodėl Lietuvoje vis dėlto negaminami šokoladėliai „Mars“, savaitraštis „Ekonomika.lt“ aiškinosi per viešnagę Gargždų miestelyje.
Gargžduose, įmonės „Geonafta“ kaimynystėje, veikia dar vienas didelis fabrikas, gaminantis konservuotą ėdalą murkliams. Kai keičiasi pamaina, gamyklos teritoriją palieka šimtai žmonių – skuba į lengvuosius automobilius ar keletą darbuotojus vežiojančių autobusų. Bendrovės kontoroje žurnalistą pasitinka žvitri jauna moteris baltu kombinezonu ir draugiškai prisistato: Aušra Žemaitienė.
„Nors, atrodo, priklausome korporacijai, bet pas mus mažai formalumų, – šypsosi A. Žemaitienė. – Dažnas nustemba mane pamatęs taip apsirengusią – juk generalinė direktorė, Būna, svečias ima teirautis, o kur generalinė direktorė. Atsakau, aš...“
Taigi generalinė direktorė. Ji įmonėje dirba nuo pat šaknų. „Su Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovu Ramūnu Severinu esame du veteranai. Pradėjau nuo paprasčiausios pozicijos – biuro administratorės, – sako „Mars Lietuvos“ vadovė. – Atėjau rudenį, o pirmoji linija įsibėgėjo prieš pat Kalėdas.“
Ketino padirbėti tik mėnesį pavaduodama bičiulę, bet užsiliko korporacijos įmonėje 19 metų. Generalinės direktorės pareigos šioje įmonėje jai – jau šeštosios. „Ar nebijau susitapatinti su įmone? Aš vis tiek esu Aušra, – sako A. Žemaitienė. –Nors nesakau, kad išėjusi iš darbo ir uždariusi duris iš karto jį pamirštu, – esu atsakinga už įmonę 24 val. per parą.“
Bendrovė Klaipėdoje nuomojamose patalpose atidaryta 1993 metais, o į Gargždus perkelta 1999-aisiais.
Kas tas „gemba“?
Kraustydamiesi už 20 kilometrų nuo uostamiesčio įmonės vadovai baiminosi, kad dalis darbuotojų nenorės važinėti į darbą kitame mieste. Tačiau sutiko, pasiliko. „Mūsų darbuotojų ir atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį atitinkamose pozicijose. Dar užtikriname gyvybės ir medicininį draudimą, papildomas atostogas, galimybę mokytis“, – vardija Gargždų bendrovės vadovė.
Vis dėlto kai korporacijai svarbiausia yra veiklos rezultatai, ar netampa jie svarbesni už žmones? „Rezultato be žmonių nepasieksi. Aš kaip vadovė galiu suteikti nebent kryptį, nes pati visko nepadarysiu – padarys kolektyvas“, – tikina ji.
Apie 140 gamyklų pasaulyje valdanti „Mars“ korporacija naudojasi japonų „Toyota“ sukurtu „Lean“ vadybos įrankiu „Genchi Genbutsu“, arba tiesiog „Gemba“, kuris reiškia „ateik ir pamatyk“. Tai principas, pagal kuri darbuotojas turi atlikti „gembą“ – vietoje, kur vyksta svarbiausias darbas. Tai nuolatinio tobulėjimo procesas, kuriam nėra pabaigos. „Tobulėjimo kultūros diegimas ir yra mano rūpestis. Štai mūsų žmonės su „juodaisiais diržais“ gali patarti kitiems, kaip naudoti įrankius, – rytietišką vadybos sistemą pristato A. Žemaitienė.
Anot jos, net korporaciją lygiai prieš 100 metų įkūrusios Marsų šeimos nariai savaime neįgyja aukščiausių pozicijų – jie lygiai taip pat kaip kiti darbuotojai pradeda nuo paprasčiausių pareigų. Pati susitikusi su kai kuriais korporacijos valdytojais sako, kad jie yra paprasti ir nuoširdūs. „Ir, žinoma, labai mėgsta šokoladą“, – priduria.
Konkuruoja ėdalu
Kitose šalyse korporacijos fabrikų gaminamais šokoladiniais batonėliais gali sočiai smaližiauti ir Gargždų įmonės kolektyvas – ten įrengtuose automatuose jie parduodami su didele nuolaida. Šiame poilsio kambaryje iškabinta keletas ir atmintinių per visą sienos aukštį. „Mums svarbiausia išlikti konkurencingiems daugiau kaip dvidešimtyje rinkų. Uždaviniai vienodi visiems fabrikams – vien tokių kaip mūsų Europoje yra dvylika. Vieni gamina sausą maistą ar kramtalus, mes – tik konservuotą maistą, – duria pirštu į patalpoje įrengtą atnaujinamą lentą su pagrindiniais įmonės rodikliais A. Žemaitienė. Akis užkliūva už vienintelio nulio – tai yra nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. – Taip, tai korporatyviniai standartai, pagal kuriuos kiekviena gamykla turi savo viziją. Taip pat kasmet anonimiškai atliekame apklausas nustatyti, kiek darbuotojai yra įsitraukę į savo darbą.“
Kai pertraukėlė, žmonės gali pažaisti įvairių stalo žaidimų.
„Žaidžiate šachmatais?“ – pasiteirauju.
„Žaidžiu, bet jau nedaug, – sako ponia Aušra. – Su sūnumi jau turbūt nepasigalynėčiau, o mano mažoji moka tik šaškėmis. Pati čia retai ateinu – labiau noriu pravėdinti galvą.“
Sportiškai ir kūrybiškai
Galvai pravėdinti „Mars Lietuvos“ darbuotojai turi sveikatingumo taką, kuris iš viršaus žiūrint susiraito į katino formą. „Šį taką su mediniu takeliu ir tarytum japonišku sodu labiau mėgsta biuro darbuotojai, nes jie daug sėdi ir nori pavaikščioti, o cecho darbuotojai daugiausia stovi, tad per pertrauką nori pasėdėti, – pasakoja A. Žemaitienė. – Tarp kitko, tako projektą sugalvojo buvęs mūsų darbuotojas, kuris čia dirbo operatoriumi, paskui – personalo skyriuje. Išėjęs įkūrė savo dizaino studiją. Matyt, visada buvo kūrybingas, o mes jam padėjome atsiskleisti.“
Dar viena lenta su vitrina apima kolektyvo laimėjimus sporto varžybose. „Prieš trejetą metų tarp 12 ėdalą gaminančių Europos fabrikų laimėjome taurę futbolo aikštėje. Kiekvienoje pamainoje yra susibūrusios dvi krepšinio komandos, o įstaigoje – viena. Jeigu žaidžiame krepšinį su kolegomis iš Europos, mums juokais siūlo iškart pasiimti prizą ir geriau kitų nenervinti“, – nusijuokia A. Žemaitienė.
„Mars Lietuva“ padėjo įrengti ir modernią stadiono sintetinę dangą Gargždų futbolo komandos „Banga“, kurią nuolat remia, žaidėjams.
Cechas ūžia
Prie pat įėjimo į gamybos patalpas iškabinta žmogaus ūgio atmintinė su dviem darbuotoją vaizduojančiomis figūromis. Vienoje pateikiamos detalės, kaip reikia pasiruošti einant prie konvejerių, kitoje – kas draudžiama: pavyzdžiui, darbuotojams būtini net ausų kištukai, o žiedus ir apyrankes privaloma palikti drabužinėje.
Apsilankykime. Tačiau pirmiausia reikia pačiam apsivilkti chalatą, įsispirti į specialius guma aptrauktus batus, užsimaukšlinti šalmą. „Ką gi, auskarų nematau, o žiedą galite įsikišti į kišenę, – apžiūri lankytoją gamyklos vadovė ir greitai suorganizuoja deramą aprangą. – Šalmą prašom žalią – visi pažins, kad svečias.“
Užeikime. Vos įžengusi į cechą A. Žemaitienė pastebi prie praustuvų nukritusį panaudotą popierinį rankšluostį – mikliai pačiumpa ir išmeta į šiukšliadėžę.
Privalome nusiplauti rankas. Dar kantriai su kitais darbuotojais luktelime prie automatinio buomo, kol pravažiuos keltuvas. „Manau, didžioji dalis darbuotojų bemat sudrausmintų norintį praeiti greičiau – pasakytų, kad tai nesaugu, neleistų šmurkštelėti pro buomą kitam“, – teigia A. Žemaitienė.
Sauga – pirmiausia. Ceche net raudonuoja didžiuliai užrašai su principiniais priminimais – saugotis, taupyti ir pan. „Įmonėje galioja sausas įstatymas, tad gimtadieniai, šventės, vakarėliai su svaigalais – tik už gamyklos teritorijos“, – sako generalinė direktorė.
Pasisukioję tarp zujančių konvejerių, pasiklausę ūžiančių bene traukinio vagono ilgumo sterilizacijos autoklavų, prisiuostę verdamos mėsos kvapų, patraukėme atgalios, bet čia vėl – būtina plauti rankas.
„Pamiršau panaudoti ausų kištukus“, – pastebiu.
„Aš nepriminiau, – atsako generalinė direktorė. – Čia jau mano kaltė, kad nepriminiau.“
„Bet tai turbūt niekis“, – nesureikšminu.
„Dėl vieno karto neapkursite, bet tai neturėtų tapti pavyzdžiu kitiems“, – sako A. Žemaitienė.
Maistas kvepia
Anot įmonės vadovės, korporacija į gamyklą yra investavusi daugiau kaip 300 mln. litų. „Čia buvo plynas laukas – iš anksčiau paveldėjome tik seną sandėlį. Iš pradžių pastatėme vieną dalį, o lygiai po metų, nestabdydami gamybos, antrąją, – sako A. Žemaitienė. – Nepatikėsite, bet tai buvo neplanuota – priestato reikėjo dėl išaugusio poreikio.“
Dabar pagrindinės bendrovės rinkos yra Anglija, Vokietija, Olandija. Kad aprūpintų pirkėjus, gargždiškiai priverda iki 80 tūkst. tonų kačių ėdalo per metus. „Lietuvoje su tokiu kiekiu pamaitintume visas kates. Ir dar liktų, – nusišypso generalinė direktorė. – Lietuvos rinkoje turime daug rezervų, nes naminiai gyvūnai dar dažnai šeriami likučiais nuo stalo, o tai ilgainiui kenkia gyvūno sveikatai, šeimininkui nė nenutuokiant.“
Produkcijai gaminti Gargžduose naudojama tik šaldyta žaliava, bet jos Lietuvoje nėra pakankamai, tad nemažą dalį tenka atsivežti iš svetur. „Mūsų receptų internete nerasite, bet iš jų nedarome tokios didelės paslapties kaip „Coca-Cola“, – teigia A. Žemaitienė. – Ėdalas taip kvepia todėl, nes norime, kad produktas atrodytų patrauklus ne tik augintiniui, bet ir jo savininkui. Juk nebūtų smagu, jei ėdalas dvoktų virtuvėje. Kokybė – vienas iš penkių „Marso“ principų, neginčijamas mūsų veiksmų matas.“
Štai kodėl ne tik katės, bet ir šeimininkai renkasi „Whiskas“.
Faktai
Įmonėje „Mars Lietuva“ dirba daugiau kaip 800 darbuotojų
Per metus pagamina 80 000 tonų produkcijos
Bendrovė gamina konservuotą gyvūnų maistą „Whiskas“, „Kitekat“, „Exelcat“, „Sheba“
„Mars Lietuva“ organizuoja prekybą korporacijos produktais: saldumynais ir ledais „Mars“, „Snickers“, „Twix“, „Bounty“, „Milky Way“, „M&M's“, ryžiais ir padažais „Uncle Ben's“, kramtomąja guma „Orbit“ ir „Winterfresh“, dražė „Skittles“, pastilėmis „Lockets“ ir kt.
Šių metų gegužę „Mars Lietuva“ užsienio įmonių kategorijoje apdovanota pagrindiniu socialiai atsakingos įmonės prizu. 2009 metais įmonė laimėjo bendruomeniškiausios įmonės nominacijoje
CV
Aušra Žemaitienė
1992 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą
1992 m. dirbo automobilių detalių įmonės administratore
1993 m. tapo įmonės „Mars Lietuva“ biuro administratore
Nuo 2008 m. eina bendrovės generalinės direktorės pareigas
