„Aš būčiau daug laimingesnis, jeigu valstybė paliktų mus ramybėje“, – teigė septynių vaikų tėvas Tahiri‘s. Skaičiuojama, kad net 800 tūkst. marokiečių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra taip vadinama „žolė“. Nelegalios marihuanos metiniai pardavimai siekia maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro apie 10 proc. Maroko BVP.
„Mes negalime ignoruoti tokio svarbaus veiksnio, skatinančio mūsų šalies ekonomiką“, – kalbėjo opozicijos atstovas Khadija Roussi, pasisakantys už marihuanos legalizavimą. Parlamentas šiuo metu svarsto teisės aktų projektus, kuriuos pakeitus būtų legalizuota marihuana. Tokiu atveju, ūkininkai savo užaugintą „žolę“ nustotų pardavinėti narkotikų prekeiviams.
Legalizavus marihuaną, kaip spėjama, padidėtų jos ir marihuanos pagrindu sukurtų produktų –vaistų ar teikstilės gaminių – eksportas.
„Mes turime užtikrinti, kad visos procedūros, būtinos atlikti norint legalizuoti marihuaną, būtų atliekamos tinkamai, (...) privalome galvoti ir kaip padidinti eksportą ir apie galimybes pritraukti daugiau užsienio investicijų“, – kalbėjo teisininkas Abdelhalim‘as Allaoui‘s.
Daug kanapių auga šiaurės Maroke, Rifo kalnuose. Šioje vietoje iš vieno hektaro išauginama net 5 – 6 kilogramai kanapių. Už vieną kilogramą ūkininkams mokama nuo 1 tūkst.195 iki 1 tūkst. 780 JAV dolerių.
Be to, šiame regione taip pat yra didžiausias skurdas, sąlyginai miršta daug gimdyvių. Maža to, šiauriniame Maroke yra daug neraštingų moterų.
Maroko valdžia bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis bandė kovoti su marihuanos augintojais. 2003 metais 137 ha „žolės“ augintojų plotas buvo sumažintas iki 47 ha. Tačiau pastangos, kad ūkininkai pereitų, pavyzdžiui, prie alyvuogių ar migdolų auginimo, nuėjo veltui.
