Kapitalizmas pasaulyje išgyvena krizę, ir neaišku, ar yra alternatyva. O kaip gi dėl vieno XIX amžiaus vokiečių filosofo apmąstymų?
„Karlas Marksas yra madingas, ir tik vienas Dievas žino, kuo viskas baigsis:, - rašo „Guardian“ apžvalgininkas Stuart Jeffries.
Prieš 164 metų Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas rašė „Komunistų manifestą“, tačiau dabar proletariatas užuot tapęs kapitalizmo duobkasiu, palaiko jo dirbtinę gyvastį. Perkrauti darbu, menkai apmokami, balansuojantys ties savižudybės riba darbininkai, kuriuos neva išlaisvino didžiausia pasaulyje socialistinė revoliucija (Kinijos), dirba, kad Amerikoje būtų galima linksmai leisti laiką naudojant visokius „I padus“. Prancūzų profesorius Jacques Rancière teigia, kad Amerika gyvena už Kinijos pinigus, o „kapitalizmas visame pasaulyje išgyvena tik Kinijos komunistų partijos egzistavimo dėka, nes kitaip jau seniai būtų žlugęs“.
Nuo 2008 m., pasak apžvalgininko, nuolat auga tokių kūrinių, kaip „Kapitalas“, „Manifestas, „Pagrindiniai politinės ekonomijos kritikos bruožai“, pardavimai. Vokietijos „Sparkasse“ banko klientai Chemnitzo mieste (buvusio Karl-Marx-Stadt), Markso portretą pasirinko spausdinti ant plastikinių mokėjimo kortelių, kurių pagalba dar labiau sulįs į skolas, o Kinijoje, pagal „Kapitalą“, net pastatytas miuziklas", - ironizuoja autorius.
Joseph Choonara, kuris kasmet organizuoja Britanijos Socialistinės darbo partijos sumanytą marksistinį festivalį, teigia, kad renginys kasmet populiarėja. „Atgijęs susidomėjimas marksizmu, ypač tarp jaunų žmonių, aiškinamas tuo, kad marksizmas siūlo kapitalizmo analizės instrumentus, o taip pat galimybę perprasti ekonomines krizes, vieną iš kurių išgyvename dabar. „Nauja karta ne nėra tiek paveikta Francio Fukuyamos, kurio knyga „Istorijos pabaiga“ („End of the history“, 1992), kapitalizmą pristato kaip kažką neginčijamo, kuo neįmanoma suabejoti."
22-metų marksistė Jaswinder Blackwell-Pal straipsnio autoriui entuziastingai pasakojo apie Egipto revoliuciją: „Buvo sulaužyta tiek stereotipų ... Buvo manoma, kad musulmonų pasaulyje už demokratiją žmonės nekovos. Revoliucija buvo reabilituota kaip procesas, o ne kaip įvykis. Tai dar kartą parodė, kokia svarbi yra organizacija.“ Pokalbiui ėmus suktis apie Jungtinę Karalystę, pašnekovė sakė: „Mes turime labai silpną valdžią. Ji yra įklimpusi vaiduose. Manau, jei gerai susiorganizuosime, galėsime priversti ją atsistatydinti.“
„Kruvinos revoliucijos Britanijoje nebus, tačiau tikiuosi, kad pavyks sukurti darbo žmonių visuomenę", - sakė 27-metų Naujosios kairės atstovas, Owen Jones.
Pasak Jeffries, marksizmas Vakaruose atgimsta, nes jaunimas nebūtinai asocijuoja jį su Stalino lageriais. „Jei jūs skaitote kapitalizmo kritiką, pagal Marksą ir Engelsą ar tai reiškia, kad jūs būtinai perimate pasaulėžiūrą, kurios vardų nužudyta daugiau žmonių, negu nacių ideologijos vardu? Gulagas tiesiogiai iš komunistų partijos manifesto neišplaukia,“ - mano Jeffries.
Istorikas Eric Hobsbawmas laiko neišvengiamu postkapitalistinės visuomenės atsiradimą. Įžangoje į naujos redakcijos „Manifestą.“ jis rašo: „Labai mažai tikėtina, kad postkapitalistinės visuomenės atitiks tradicinius socializmo modelius, jau nekalbant apie „realybėje egzistavusius“, - sovietinės eros socializmo pavyzdžius.“ Tačiau tai esą būsiąs būtent marksizmas, tikrąja išlaisvinančia savo prasme", - daro išvadą Jeffries.
